KNYGA, PAKEITUSI MANO GYVENIMĄ

Kvietimas dalyvauti 2016-ais metais paskelbtų „BIBLIOTEKOS METAI“  baigiamajame renginyje Jurbarko viešojoje bibliotekoje buvo ne tik malonus, bet ir įpareigojantis. Teko ne tik susimąstyti, ką atsakyti į klausimą – kokią yra mano knyga, pakeitusi mano gyvenimą, bet ir rasti tinkamus šiai progai kūrinius iš savo, kaip bardo, kūrybos bagaže.

Galima būtų minėti daugelį knygų ir jų autorių, kurie įvairiais gyvenimo periodais lėmė mano poelgius ar apsisprendimus. Vienos knygos vaikystės, kitos pauglystės metais. O kur dar visa eilė knygų filosofijos, politologijos ir ekonomikos temomis… Bet šias knygas vienija viena ypatybė – jos sudėtingais gyvenimo etapais, pasufleruodavo sprendimus, drąsino įgyvendinti pokyčius, tarsi sakydamos – „tai įmanoma, tu gali ir privalai“!

Šiandien ieškant atsakymo, kaip turime elgtis su mūsų šaliai tenkančiais iššūkiais, vis dažniau kreipiu žvilgsnį į Antano Maceinos kūrybinį palikimą. „Tauta gali tobulėti tik tobulėjant josios nariams.“ – šią itin svarbią mintį 1934 metais išsakė filosofas ir pedagogas Antanas Maceina savo knygoje  „TAUTINIS AUKLĖJIMAS“. Šioje knygoje randu „receptus“ šių dienų Lietuvai, išgyvenančiai itin sudėtingą laikotarpį globalizacijos verpetuose ir geopolitinių interesų susikirtimuose.

Kiekviena karta ieško atsakymų į svarbiausius gyvenimo klausimus ir mokosi įveikti sunkumus. Vienintelis išgyvenimo šaltinis mūsų dienomis – kultūrinis paveldas. Stebėtis lieka, kaip tiksliai mūsų dienų gyvenimo problemos gali būti įvardintos gilios praeities mąstytojų raštuose.

Štai dar kelios citatos iš šios nuostabios knygos puslapių:

Žmogus nėra pilnutinis žmogus, jei jame nėra išvystyta tautinė jo individualybė, ir gyvenimas nėra pilnutinis gyvenimas, jei jame nedalyvauja tauta.“

Tautinė politika turi du pagrindinius uždavinius: žadinti tautos energiją ir tvarkyti svetimų gaivalų veržimąsi į tautos gyvenimą. Kiekvienoje tautoje glūdi daug paslėptų jėgų ir gabumų. Kiekviena tauta yra galinga kūrybos versmė, kurioje telkiasi ir bręsta dideli energijos ištekliai. Bet šitoji energija yra tik potencialinė. Todėl valstybė, tautinės politikos padedama, turi potencialinę tautos energiją paversti aktualinę.“

Patriotizmas, kaip meilė, nėra tik jausmas, tik emocija, bet ir stiprus kūrybos akstinas. Patriotizmas piliečio sieloje yra nusiteikimas veikti. Kam tokio nusiteikimo nėra, kam tėvynės meilė yra tik pergyvenimas, to patriotizmas nėra nei tikras, nei gilus, nei tuo labiau pastovus.“

Bet apie patriotizmą neužtenka tik mąstyti. „[…] reikia, kad patriotinis sąmoningumas virstų patriotiniu veiklumu, kad žmogus ne tik žinotų, kad jis savo tautą myli, bet kad ir mylėtų, vadinasi, veiktų. Pilnutinis patriotizmas nėra įmanomas be kūrybinio veikimo.“

Tikrasis patriotizmas yra tarnauti tautai žmonijoje ir žmonijai tautoje. Patriotas trokšta gero ne tik savai tautai, bet ir visoms kitoms, nes gėris yra nepadalinamas.“

Na o kūrinius pasirinkau dainas, kurioms eiles sudėjo Benjaminas Mašalaitis eilėraštyje „Gyvenu, kol esu“ ir Tomas Arūnas Rudokas elėraštyje „Bitniko mirtis„.

Nors šio renginio įspūdžius sunku nusakyti tik žodžiais, garsais ir vaizdais, bet tegu tai būna tik nedidelė dalelė tos visumos, kurią sukurė Jurbarko rajono viešoji biblioteką, jau 2017-ais metais, švęsianti 80-ies metų jubiliejų!

Tai pat žiūrėkite

DVINARĖS RINKLIAVOS DYDŽIAI BUS TIKSLINAMI

Jurbarko rajono savivaldybės taryba po itin ilgai trukusių daugkartinių svarstymų Jurbarko  rajono mero sudarytoje darbo …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *