GRĄŽINKIME VALDŽIĄ IR ŽEMĘ LIETUVOS PILIEČIAMS. Sauliaus Lapėno rinkiminė programa, kandidatuojant į LR Seimą 2016 m.

cover_for-web_2016_sl_programa-2016-rinkimams_page1

    1. Valdžią – Lietuvos piliečiams

    Piliečiai nepatenkinti deleguoto Seimo ar savivaldybės tarybos nario balsavimu, turi gauti teisę ir galimybę, nelaukiant kadencijos pabaigos jį atšaukti. Be tikrą demokratiją užtikrinančio mechanizmo, šalis grimzta į abejingumo liūną, o Seimo ir savivaldybių tarybų nariai tampa elito interesų ir verslo struktūrų politinių žaidimų šešėlyje įkaitais.

    1. Žemę – Lietuvos piliečiams

    Sieksiu, kad sekant Danijos pavyzdžiu būtų apribotas Lietuvos valstybės žemės pardavimas užsieniečiams ir juridiniams asmenims. Tik tokiu būdu galima sustabdyti spekuliavimą vieninteliu ilgaamžiu mūsų valstybės resursu. Per amžius atsirasdavo ir iširdavo sąjungos ir imperijos, tačiau žemė visais laikais likdavo valstybės ir jos piliečių rankose. Privalome tai išsaugoti, būsimoms kartoms.

    Šis mano programos siekis dera su Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimais, 1991 metais pasirašius „Jungtinių Tautų Organizacijos Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą“, kurio 1 straipsnyje teigiama:

    „1. Visos tautos turi apsisprendimo teisę. Remdamosi šia teise, jos laisvai nustato savo politinį statusą ir laisvai vykdo savo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą.

    1. Siekdamos savo tikslų, visos tautos gali laisvai naudotis savo gamtos turtais ir ištekliais, nepažeisdamos jokių įsipareigojimų, atsirandančių dėl tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo, grindžiamo abipusės naudos principu, ir iš tarptautinės teisės. Jokiais atvejais nė iš vienos tautos negalima atimti jai priklausančių pragyvenimo lėšų.
    2. Valstybės, šio Pakto Šalys, įskaitant valstybes, atsakingas už nesavarankiškų ir globojamų teritorijų valdymą, laikydamosi Jungtinių Tautų Chartijos nuostatų skatina įgyvendinti apsisprendimo teisę ir šią teisę gerbia.” (http://manoteises.lt/enciklopedija/jungtiniu-tautu-organizacijos-jt-remuose-priimti-dokumentai/)
    3. Antikrizinę programą – Lietuvos piliečiams

    Ekonominės ir finansinės krizės neišvengiamos. Jos buvo, yra ir bus. O kuo didesnis globalus pasaulis, tuo dažniau krizės pasekmės krenta ne ant jas sukėlusių kaltininkų, o ant paprastų gyventojų pečių. Ypač, kai išsigandusiai valdžiai šauna į galvą „išganinga“ mintis – apkarpyti atlyginimus, pensijas, o prie to dar ir padidinti mokesčius. Tai primityvus ir genantis iš valstybės gyventojus būdas.

    Tai paprasčiau visko. Tačiau kur iš anksto apsvarstytas veiksmų planas bręstančioms krizėms, apie kurias mus įspėja ir pastoviai gąsdina ekonomistai bei įvairiausi analitikai?

    Laikotarpyje tarp krizių būtina parengti ir įgyvendinti antikrizinę programą, apimančią biudžeto lėšų efektyvaus panaudojimo vertinimą, siekiant pasirengti kokybiškesniems galimų problemų sprendimo būdams, sukaupiant finansinius resursus amortizuojančioms „pagalvėms“! Kol tai nebus padaryta, žmonės nesijaus saugūs. Išliks grėsmė kartoti buvusių krizių neišmoktas pamokas ir eilinį kartą laukti iš valdžios atlyginimų bei pensijų karpymo kartu su mokesčių didinimu. Turim tam padaryti galą. Liaudies išmintis byloja – vasarą ruoškis žiemai!

    1. Efektyvus Lietuvos piliečių lėšų panaudojimas

    Būtinas visapusiškas mokesčių mokėtojų pinigų efektyvaus panaudojimo auditas. Sukurtų mokesčių mokėtojų pinigais ir gaunančių pajamas už gyventojams teikiamas paslaugas (komunalines, transporto ir t.t.) įmonių efektyvus darbas, privalo būti gyventojų visapusiškai kontroliuojamas.

    Tai ypač svarbu, jei tokių įmonių administracijos veiksmuose pastebimas siekis vykdyti veiklą, vedančią įmonę į sąmoningą bankrotą. Ne tik Seimo ir savivaldybių tarybų nariai, bet ir kiekvienas Lietuvos pilietis turi turėti galimybę gauti išsamią informaciją apie jo sumokamų mokesčių pagrįstumą ir panaudojimą. O tai įmanoma tik tuo atvejų jei visos už mokesčių mokėtojų pinigus įkurtos Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) bus reorganizuotos į viešąsias (ne pelno siekiančias) įstaigas.

    (Valstybės kontrolė savo 2013 metų ataskaitos išvadose apie savivaldybių sudarytas koncesijos sutartis su savo įsteigtomis įmonėmis konstatuoja, kad tokiais atvejais, dažniausiai tokiose sutartyse visiškai ignoruojami gyventojų interesai. Ankstesniais metasi sudarytose koncesijos savivaldybių sutartyse su panašiais UAB nėra jokių įpareigojimų (arba įsipareigojimų) efektyviai naudoti skiriamus resursus, o tai atveria neribotas galimybes, nepažeidžiant įstatymų, iššvaistyti mokesčių mokėtojų turtą ir pinigus.)

    1. Efektyvus Lietuvos piliečių turto valdymas

    Efektyvus Lietuvos piliečių turto valdymas už mokesčių mokėtojų pinigus sukurtose įmonėse priklauso nuo įmonių vadovų kompetencijos. Nuo jų kokybiško ir atsakingo darbo, suvokiant savo misiją bei laikantis įstatymų,  priklauso Lietuvos ekonomika ir žmonių gerovė. Nepriimtina, kai savivaldybės vadovai darbiniuose susitikimuose turi švaistyti laiką, aiškindami pavaldžių organizacijų vadovams elementarias ekonomines sąvokas ir įstatymų normas.

    Visi nuostolingai dirbančių įmonių vadovai turėtų pakartotinai išlaikyti kvalifikacinius egzaminus  ar bent jau baigti kvalifikacijos kėlimo kursus. Tokių įmonių vadovai privalo suvokti, kad jie tarnauja Lietuvos piliečiams, o ne atvirkščiai. Tik tokiu būdu galima sustabdyti mokesčių mokėtojų pinigų švaistymą. Priešingu atveju Lietuvos žmonės yra pasmerkti tarifų auginimui, siekiant padengti vadovų nekompetentingumo ir neefektyvaus valdymo pasekmes.

    1. Sveika ekologinė aplinka – Lietuvos piliečių sveikatai

    Kodėl mirtingumas Lietuvoje vienas didžiausių tarp ES šalių? Kur problema? Kokios ekologinės problemos tai sąlygoja? Tai turime skubiai sustabdyti. Būtina nedelsiant atlikti galimų negatyvių aplinkybių išsamius tyrimus, dalyvaujant pripažintiems savo šalies ir tarptautiniams ekspertams. Privalome išsaugoti švarią aplinką ir išmokti sveikai gyventi. Privalome sustabdyti savo tautos naikinimą.

    1. Mažesni mokesčiai – didesnė gyventojų perkamoji galia, pagalba smulkiam verslui ir reali kovos su emigracija priemonė

    Tai žinoma nuo seniausių laikų, tai šiuolaikinių ekonomistų įrodyta – kuo didesni mokesčiai, tuo didesnė paskata žmonėms vykti į kitas šalis. Dėk migracijos mažėja valstybės biudžeto pajamos, ir iškyla poreikis vėl didinti mokesčius. Šį nesibaigiantį ciklą būtina nutraukti. Valstybė turi išmokti gyventi pagal kišenę, todėl svarbu užtikrinti efektyvų turto valdymo, biudžeto pajamų ir kitų resursų panaudojimo efektyvumą.

    Valstybė vidutiniškai negauna apie 1/3 planuojamo PVM. Tai šešėlinėje ekonomikoje cirkuliuojančios lėšos, kurių nemaža dalis tenka nusikalstamų organizacijų finansavimui. Gerinant mokesčių administravimo kokybę ir surinkimą, atsiranda galimybė mažinti mokesčių naštą Lietuvos gyventojams. Būtiniausiems maisto produktams ir šildymui sieksiu maksimaliai sumažinti PVM tarifą. Sieksiu pagal Didžiosios Britanijos pavyzdį, pritaikyti nulinį PVM dydžio tarifą.

    1.  Teisė į sėkmę – kiekvienam Lietuvos piliečiui

    Mano tikslas – įgyvendinti gerai apmokamų darbo vietų kūrimo programą, neapmokestinant įmonių investuojamo pelno ir sudarant joms sąlygas gauti ES struktūrinę paramą. Tai įmanoma pasiekti, atkūrus Verslo ir užimtumo komisiją ir atnaujinus smulkaus verslo interesų atstovavimą Seime.

    Verslo užimtumo komisija privalo ir gali įtakoti ministerijas sukurti paramos modelius, norintiems sugrįžti į Lietuvą emigrantams. Šiuo tikslu būtina ir įmanoma panaudoti darbo jėgos mobilumo skatinimui numatytas ES finansavimo programas.

    Dvigubos pilietybės suteikimas – galimybė ne tik lietuviui ginti Lietuvą nuo agresorių, tai šansas Lietuvai išsaugoti savo piliečius užsienyje!

    Verslo liudijimas Lietuvos piliečio pirmai veiklai metams turi būti išduodamas nemokamai. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi turėti šansą išbandyti savo gebėjimus savarankiškai dirbti ir užsidirbti.

    Remsiu  jaunimo įdarbinimą, pirmuosius dvejus metus, atleidžiant juos nuo gyventojų pajamų mokesčio ir valstybės lėšomis padengiant įmokas už privalomąjį socialinį draudimą.

    Didesnis uždarbis ir pensija – Lietuvos piliečiui

    Mano prioritetas – gyventojų pajamų didinimas. Stengsiuosi, kad Lietuvoje būtų:

    vidutinis darbo užmokestis (VDU)–  ne mažiau 1110 eurų;

    minimali mėnesinė alga (MMA) – ne mažiau 656 eurų;

    vidutinė pensija – ne mažiau 422 eurų;

    neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), prilygintas MMA.

    Bet, didesnis uždarbis ir pensija galima, jei yra iš ko ir kam, tai sumokėti. Visa ES ekonomika didžiąja dalimi grindžiama smulkaus verslo sąskaita (72% smulkių įmonių, kuriose dirba nuo 1 iki 3 dirbančiųjų užtikrina daugiau kaip pusę pajamų į ES šalių biudžetus). Nesuteikus tinkamos pagalbos (konsultacijomis, šalinant biurokratines kliūtis ir mažinant priklausomybę nuo banko kreditų), jokie įstatymai ir agitaciniai šūkiai nepadės. Būtent todėl būtinas kompleksiškas visų mano programos teiginių įgyvendinimas.

    1. Kultūra – menas išgyventi žmogui, tautai ir valstybei

    Tik gilus savo istorijos ir kultūros suvokimas sudaro sąlygas bet kokios valstybės egzistavimui, garantuoja piliečiams pasitikėjimą rytdiena, formuoja pasididžiavimo jausmą savo šalimi. Švietimo įgyvendinimo politika turi būti vykdoma, suvokiant Lietuvos istoriją ir kultūrą kitų šalių geopolitiniame kontekste. Tik lygindami save su kitais, galime suvokti – kas mes esame. Tik tada didžiuosimės savo kultūra ir istorine praeitimi. Tik tada išmoksime didžiuotis savo darbais ir pasiekimais.

    Savo veikloje vadovaujuosi tradicinių liberalų vertybėmis ir tai gerai žino mano publikuojamų straipsnių skaitytojai. Liberalių vertybių pagrindu egzistuoja ir vystosi RESPUBLIKA: ginanti savo piliečių interesus, mažinanti mokesčius ypač pirmo būtinumo prekėms, ribojanti monopolijų įtaką ir palaikanti smulkų verslą, ginanti save nuo išorės priešų, garantuojanti visuomenėje stabilumą ir tvarką. Daugiau informacijos visais šiais klausimais rasite mano portale www.slapenas.lt

     

    Saulius Lapėnas

    TAI, KO NEGALI KITI

Tai pat žiūrėkite

Lietuvos valstybės pagrindas – savo kraštą mylintys ir istoriją gerbiantys žmonės!

Širdis džiaugėsi, matant gausiai besirenkančius žmones ant Bišpilio piliakalnio paminėti Liepos 6 – Lietuvos karaliaus …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *