Sauliaus Lapėno tinklaraštis Sauliaus Lapėno straipsniai ir pozicija.
Susiję straipsniai
Ekonomika ūkiškai – pradedantiesiems (6)
Praeitame straipsnyje aptarėme kapitalo sąvoką. Jei kas neturėjo progos perskaityti ar pamiršo apie ką buvo kalbėta galite visada tai surasti puslapyje www.slapenas.lt. Mano straipsniai apie ekonomiką pradedantiesiems dėstomi taip, kad Jūsų dėmesiui pateikiamas straipsnis grindžiamas prieš tai buvusiame straipsnyje aprašytomis sąvokomis. Pateikdamas naujas sąvokas iš karto bandau jas paaiškinti. Jeigu vis dėlto lieka neaiškumų ar kyla klausimų – būtinai klauskite. Visus atsakymus stengiuosi patalpinti savo internetiniame puslapyje. Tikiuosi tai patogi forma, įsisavinanti naujas ar primirštas žinias. Kai tik baigsime pažintį su sąvokomis, galėsime pereiti prie sudėtingesnių temų ir kalbėtis suprantama ekonomine kalba.
Prisiminkime, kad kapitalas – tai turtas, pinigai ir kiti žmogaus sukurti resursai, kurie gali būti panaudoti pelno gavimui (prekių gamybai, paslaugų teikimui ar investicijoms). Trys pagrindinės kapitalo formos: materialusis kapitalas (gamybos priemonės), finansinis kapitalas (pinigai, investiciniai ir vertybiniai popieriai arba indėlis banke už procentus) ir žmogiškasis kapitalas (profesiniai įgūdžiai, išsilavinimas, gabumai).
Tarkim, kad turime pradinį kapitalą (bent jau žmogiškojo kapitalo turime tikrai). Ir ką gi galime su tuo padaryti? Kaip visa tai priversti veikti? Kaip sužinoti ar efektyviai jį panaudojam? O gal elgiamės kaip beždžionė, kuri skaldė riešutus su mikroskopu? Kapitalas pats savaime nieko negamina. Todėl būtina surasti būdų jo panaudojimui, jį aktyvuoti.
Kai žmogus savo žinių ir gabumų dėka gauna mokyklos baigimo pažymėjimą, išsilavinimą liudijantį diplomą, kvalifikaciją patvirtinantį sertifikatą arba aukso medalį už pasiekimus sporte – įvyksta žmogiškojo kapitalo virtimas į aktyvus. Aktyvų būklė (kokie jie ir kiek jų) – tai tarsi Jūsų ekonominis pasas, kuriame atskleidžiate savo galimybes ir gebėjimus panaudoti kapitalus. Būtent tai Jūs parodote darbdaviui norėdami įsidarbinti, kai reikia pateikti savo gyvenimo aprašymą. Jūsų aktyvai – nuopelnai ar pasiekimai buvusiose pareigose, neabejotinai, turi įtakos darant sprendimą priimti Jus į naują darbą.
Taip pat ir bet kurios įmonės ar firmos veikla skirta turimą ar pasiskolintą kapitalą paversti savo aktyvais. Ir kuo greičiau, kuo efektyviau firma sugeba įgyvendinti šį uždavinį, parodo įspūdingą aktyvų augimą, tuo lengviau ji gali pritraukti investicijas „iš šono“. Investuotojams nepatinka nevykėliai. Tik tikriems lyderiams jie linkę patikėti savo kapitalą.
Aktyvas(-ai) (iš lotynų kalbos activus – VEIKIANTIS) – tai įmonės valdomi materialūs ir nematerialūs resursai, kurie gaunami darbo procese panaudojus praeities kapitalus, tikintis iš jų gauti ekonominę naudą ateityje. Aktyvai parodo, į ką buvo investuotas kapitalas ir kuo disponuoja firma savo verslo veikloje. Svarbu suprasti, kad įgyjami aktyvai savyje apjungia ne tik prekės kainą, bet ir visas išlaidas susijusias su įsigijimu (derybos, transportavimas, saugojimas ir t.t.). O turtas pagamintas pačioje įmonėje apima kaštus patirtus įsigyjant gamybai reikalingas medžiagas, apmokant už energetinius ir užmokestį už darbą. Aktyvai – svarbiausias turimos veiklos potencialo ir gyvybingumo rodiklis. Iš esmės visa žmogaus veikla nukreipta į aktyvų didinimą. Dailininkas, tapydamas užsakomą portretą, ima drobę ir dažus (kapitalą) ir sukuria meno kūrinį (aktyvą). Statybininkas, panaudodamas kapitalą (medžiagas ir savo gebėjimus), stato namą (aktyvą). Visos verslo rūšys iš esmės yra nukreiptos šiam tikslui. Kai būtina įsitikinti firmos darbo efektyvumu, parengiama speciali aktyvų-pasyvų ataskaita
Buhalterinis balansas (iš prancūzų kalbos balance – svarstyklės, ir iš lotynų kalbos bislanx – du svarstyklių dubenėliai) – apibūdina turtinę, finansinę įmonės būklę įvertintą pinigais ataskaitos sudarymo dieną. Šioje ataskaitoje matomi aktyvų, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo duomenys. Supaprastintai buhalterinį balansą galima įsivaizduoti, kaip popieriaus lapą, vertikaliai padalintą į dvi dalis, kur kairėje pusėje (pirmasis svarstyklių dubenėlis) surašomi aktyvai ir jų vertė, o dešinėje (štai ir antras svarstyklių dubenėlis) surašomi pasyvai pinigine išraiška.
Pasyvas(-ai) (iš lotynų kalbos passivus – NEVEIKIANTIS) – tai įsipareigojimai ir įmonės lėšos jungiančios nuosavą, skolintą, pasitelktą kapitalą ir pelną, sukauptą per visą įmonės veiklos laikotarpį. Vėlavimas atsiskaityti už įsipareigojimus gali iššaukti aktyvų praradimą. Kad tai neįvyktų pasyvai yra grupuojami pagal sudėtį ir atsiskaitymo (apmokėjimo) laiką. Dėl to, kad pasyvai yra kitoje puslapio pusėje nei aktyvai kai kam atrodo tarsi jie kovotų vienas su kitu. Bet to nėra. Jie papildo vienas kitą. Tai savotiškų ekonominių „jin“ ir „jan“ priešybių vienybė ir kova. Kad būtų aktyviu dieną (dirbti), žmogus turi būti pasyviu naktį (miegoti). Čia, kaip ir visur, būtinas saikas. Užtenka neišsimiegoti ir būsi nepakankamai aktyvus, o jei per ilgai miegosi – nesuspėsi padaryti būtinų darbų.
Šį dviprasmybė daugelį, kuriems ekonomika tolima, dažnai „muša iš vėžių“. Kartais tenka girdėti: „kai atsikratome pasyvų, išauga aktyvai“. Bet visa buhalterijos esmė balanso pusiausvyroje. Jei įmonė dirba efektyviai – galutinės sumos abiejose puslapio pusėse sutampa, nes jie apibūdina tą patį kapitalą, bet iš skirtingų matymo taškų: aktyvų sąrašas parodo kuo tampa lėšos, o pasyvų sąrašas atsako į klausimą: „kas įdėjo šias lėšas“?
Kai kam gali pasirodyti keista, kad gautas pelnas taip pat parodomas kaip pasyvas. Bet pelnas – tai dėl ko ir sukūrėte įmonę pats ar kartu su kitais dalininkais. Įmonės įsipareigojimų dalyje nurodomi dividendai, kuriuos privalu išmokėti savininkams. Jei dirbama pelningai, tai auga aktyvai, lyginant su pasyvais ir skirtumas, automatiškai priskiriamas pasyvams, kad būtų išlaikomas balansas.
Gaila, bet atvirkštinis variantas, kai pasyvai didesni už aktyvus, reiškia neefektyvią veiklą. Jei „užstringa“ nedirbantis kapitalas (nesukuriami aktyvai), tai darbo užmokestis, privalomi mokesčiai už nuomą, komunalinius patarnavimus bei privalomi mokesčiai valstybei „suvalgo“ paskutinius resursus (apyvartines lėšas). Bet kuri įmonė, kurioje pasyvų vertė didesnė už aktyvus, vėliau ar anksčiau tampa nemoki. Jei nieko ir toliau nekeičiama – neišvengiamai artėja bankrotas. Bankrotas – kai teismas pripažįsta įmonės nepajėgumą vykdyti įmonės prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir atsiskaityti su skolomis.
Jei kada važiavote su dviračiu, tai suprantate kaip svarbu išlaikyti pusiausvyrą (balansuoti), kad pasiekti kelionės tikslą. Ir jei į tai pasižiūrėti plačiau, tai visos ekonomikos problemos su kuriomis susiduria žmonija yra susijusios su pusiausvyros (balanso) praradimu ekonomikoje, ekologijoje, kultūroje, politikoje… Pusiausvyros dėsnis, harmonija visur veikia vienodai.
Buhalterinėje apskaitoje, kaip ir fizikoje, veikia „tvermės dėsnis“ – niekas iš nieko neatsiranda (kiekvienas aktyvas atsiranda dėl kažkokių veiksmų), tai yra vienu metu su aktyvais balanse parodomi ir jų kilmės šaltiniai. Tai labai patogi galimybė praktiškai bet kuriuo metu analizuoti kapitalo panaudojimą. Jums nebūtina tapti buhalteriu, kad panaudotumėte šį analizės metodą kasdieniniame gyvenime.
Pabandykime sąvokas aiškiau suprasti paprastų pavyzdžių pagalba.
1. Tarkime, Jūs nusprendėte padidinti savo žmogiškąjį kapitalą išmokdami kinų kalbą tam, kad ateityje išplėstumėte komercinius ryšius. Jūs panaudojate priemones (iš pasyvų dalies) tam, kad įsigytumėte būtinus aktyvus Jūsų plano įgyvendinimui – vadovėlius ar užsiėmimus mokymo kursuose. Be viso to, Jūs panaudojate dar vieną resursą – savo laiką. Mokymasis vyksta sėkmingai, bet paaiškėja, kad kinai pernelyg toli ir perspektyvos išplėsti komercinius ryšius artimiausiu laikotarpiu nepasiteisins. Tokiu atveju Jums nėra kur panaudoti savo žinių ir tai neatneša jokio pelno, kuris, kaip prisimenate, po veiklos užbaigimo vėl turėtų patekti į pasyvų dalį. Subalansuoti patirtų išlaidų su negauta nauda neįmanoma, tad atsiranda stimulas pabandyti ištaisyti padėtį (parduoti vadovėlius, suorganizuoti savo apmokamus kinų kalbos kursus arba susirasti darbą, kuriame būtų galima panaudoti įgautas žinias).
2. Tarkim, Jūs prekiaujate turguje stručio kiaušiniais (obuoliais, bulvėmis – pasirinkit pagal savo skonį), už kuriuos iš vietiniam tiekėjui mokate po 10 litų, o parduodate po 12 Lt už vieną kiaušinį. Staiga iš Australijos gaunate komercinį pasiūlymą tuos pačius kiaušinius įsigyti po 2 Lt už vienetą. Prieš priimdami sprendimą sėdate prie stalo ir sudėliojate balansą. Paskaičiavę išlaidas už transporto paslaugas prekių partijos parvežimui, darote išvadą, kad pasiekti balanso nepavyks, nes norėdami gauti pelną turėsit juos pardavinėti po 50 Lt už vienetą. Jūs labai protingai pasielgsite, atsisakydami tokio nuostolingo sandėrio.
3. Tarkim, norite atidaryti vandens pramogų parką savo gimtajame miestelyje ir tikitės gauti kreditą statybai, kurį reikės gražinti po metų. Kreditorinius įsipareigojimus įrašome į pasyvų dalį, o statybos darbus į aktyvus. Pabandom prognozuoti statybos eigą ir pamatom, jog suprojektuoti, gauti leidimus ir pastatyti pavyks, geriausiu atveju, per pusantrų metų, o kreditą teks grąžinti po metų. Balansas – neįmanomas. Akivaizdu, kad mes prarasime kapitalą anksčiau, nei jis pradės duoti laukiamas pajamas. O gal verta ieškoti investuotojo, kuris savo lėšomis prisidėtų prie šio projekto? Kad galutinai įsitikintumėme, paimame savo rajono gyventojų ir atvažiuojančių svečių skaičių, kurie galėtų naudotis šio objekto paslaugomis ir pabandome paskaičiuoti kokia turėtų būti bilieto kaina. Jei laukiamas pelnas nepadengs planuojamų išlaidų statybai per tam tikrą laiką, beviltiška ieškoti papildomo finansavimo šaltinio iš šalies (investuotojo). Nė vienas, bent kiek mąstantis investuotojas nedės pinigų į projektą su tokiu abejotinu verslo planu.
Ekonominio mąstymo pagrindų formavimui, o būtent tam ir skirti mano straipsniai, didžiausią įtaką daro gebėjimas analizuoti kapitalo panaudojimo galimybes. Tai nėra sudėtinga – kiekvienas praktiškas žmogus kasdien su tuo susitvarko be jokio specialaus išsilavinimo. Bet norėdami pasiekti didesnio rezultato, privalom išmokti galvoti kaip ekonomistai, kaip šeimininkai. Tik tada galėsime savo apsisprendimus pagrįsti ekonominiais modeliais, o ne vien gerais ketinimais ar norais skraidančiais padebesiais.
Pabaigai pasvarstykim:
- ar visada ką nors įsigydami, paskaičiuojame savo galimybes racionaliai tą turtą panaudoti?
- Ar užteks gaunamų pajamų, padengti įsigyjamo turto eksploatavimą ir atnaujinimą?
Iki susitikimo po savaitės.
Turite klausimų – klauskite.
Informatyvus straipsnis, buvo naudinga. Taip pat pabaigai labai geri pasvarstymai.