FINANSINĖ PAGALBA PRASMINGA, TIK UAB TRATC PERTVARKIUS Į VIEŠĄJĄ ĮSTAIGĄ

DSC_0447

„Ką mes bandome išspręsti: ar įmonės problemas su šiukšlių tvarkymu, ar bet kokia kaina, net gyventojų sąskaita, norim išsaugoti šios įmonės veiklos juridinę formą – UAB?“ 

Užduodamas šį klausimą 2016-03-31 vykusio Jurbarko savivaldybės tarybos posėdžio metu, dar kartą bandžiau atkreipti tarybos narių dėmesį į tris esmines priežastis, dėl kurių, prieš skiriant lėšas UAB TRATC-ui, būtina ją reorganizuoti į Viešąją įstaigą (VŠĮ):

                Pirma priežastis: dėl konkurencijos sąlygų užtikrinimo, tenkinant gyventojų interesą mokėti mažesnę kainą.

Savivaldybė, nepažeisdama laisvos konkurencijos sąlygų, gali neribotai remti tik VšĮ, tačiau ne UAB. Pažeidus šias sąlygas, neišvengiamos sankcijos ne tik iš Konkurencijos tarnybos, bet ir ES fondų paramą administruojančių institucijų. Tuo labiau, kad jau yra precedentai, kai dėl tokios paramos buvo priimtos neskundžiamos nutartys Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Informaciją apie tai, esu siuntęs e- paštu tarybos nariams.

(Savivaldybių parama Tauragės atliekų tvarkymo centrui gali būti pripažinta neteisėta).

Antra priežastis: dėl racionalesnio mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo, tenkinant gyventojų interesus.

Daugeliui susidaro įspūdis, kad paskirdami biudžeto (t.y. gyventojų – mokesčių mokėtojų pinigus) lėšas UAB TRATC įstatinio kapitalo didinimui iki 200 tūkst. Eur, galutinai išspręsime šią „įkyrią“ problemą. Tačiau taip nėra. Mes tik pabloginsime situaciją ir net stumtelėsime TRATC bankroto link. Ir tada kils gerokai daugiau problemų, kai vėl reikės skubiai rasti papildomų lėšų, kad gyventojams nenutrūktų paslaugos teikimas, o prieš tai buvusios investicijos bus prarastos.

Šiandieninė situacija pilnai pakartoja 2010 metų situaciją, kai be TRATC milijoninės skolos „Turto bankui“ dėl netinkamai panaudotų ES fondo lėšų, veiklos nuostoliai ženkliai viršijo įstatinio kapitalo dydį.

TRATC administravimo ir nuostoliu lentele

Dar 2009 metais nuostoliai siekė tik  tūkstantį euro (1190 eur), o įsigaliojus Koncesijos sutarčiai, 2010 metais išaugo iki 50 tūkst. Eur. Taip, kaip ir šiandien išaugę nuostoliai lėmė, kad bendrovės nuosavas kapitalas tapo  mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (o tai prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymui). Kad ištaisyti padėtį, TRATC akcininkes 2011 metais padidino įstatinį kapitalą nuo 28 iki 86 tūkstančių eurų ir užregistravo naują UAB. Tai įvyko kartu su TRATC vadovų garsiais patikinimais, kad visos problemos bus greitai ir efektyviai išspręstos. Deja taip neatsitiko.

Šiandien mes ir vėl grįžtame prie šios temos – prie tų pačių problemų, verčiančių mus didinti įstatinį kapitalą ir prie tos nelemtos milijoninės skolos Turto bankui, kuri kartu su delspinigiais jau pasiekė  1 116 565 Eur. Tik skirtingai nuo 2010 metų, veiklos nuostoliai išaugo šešis kartus ir pasiekė 300 tūkst. Eur., ir prisidėjo dar viena 579 437 Eur. skola AB „Kauno tiltai“.

Tikiuosi visi susipažinote su UAB TRATC administracijos atsiųstais pasiūlymais, ir visi supratote, kad visas šias skolas ir veiklos nuostolius numatoma užkrauti ant gyventojų pečių. Tai kodėl mokėti daugiau ir vėl didinti įstatinį kapitalą, kai šiuos pinigus galima sutaupyti? Viešajai įstaigai nereikia įstatinio kapitalo. Kam veltui švaistyti pinigus, kai jie reikalingi rajono poreikiams?  Ko laukiam – kada skola su delspinigiais pasieks du milijonus, ar kai oficialiai bus paskelbtas bankrotas ir reorganizacijai laikas bus prarastas?

            Trečia priežastis. Dėl Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų, tenkinant finansų ir rajono gyventojų interesus.

Pastaruoju metu įvyko keletas susitikimų ir buvo gauti TRATC vadovų raštiški patikinimai, kurie akivaizdžiai įrodo, kaip TRATC vadovai neadekvačiai vertina susiklosčiusią situaciją.  Maža to, jie nieko nepasiūlė dėl įmonės efektyvumo didinimo, nepateikė jokių ekonominiais skaičiavimais pagrįstų argumentų, kodėl būtina didinti įstatinį kapitalą būtent iki 200 tūkst. Eur. O kodėl ne daugiau? Ir svarbiausia, net po padidinimo, jie nieko pozityvaus nežada.

Priminsiu, kad pagal 2014 metų rezultatus, kai buvo fiksuoti nuostoliai 250 656 Eur (865 500 Lt), auditoriai  nustatė – pacituosiu: „kad bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (jis neigiamas 273,6 tūkst. Lt  – 79240 Eur)”. Per 2015 metus nuostoliai išaugo dar 50 tūkst. Eur. ir pasiekė 300 tūkst.eur (300 857 Eur). Atlikus elementarius aritmetinius veiksmus tampa aišku, kad bandymas dabar padidinti įstatinį kapitalą tik iki 200 tūkst. Eur, problemos neišsprendžia.

Ir net jei TRATC, prieštaraujant įstatymams, bus perregistruotas į naują UAB, tai labai greitai mums teks ir vėl svarstyti įstatinio kapitalo didinimo klausimą. Tai kodėl turime kartoti visą šį balaganą dar kartą ir dar kartą išlaidauti? Žymiai paprasčiau, UAB perregistruoti į Viešąją įstaigą (VšĮ), išsaugant mūsų investicijas ir interesus, niekada nebegrįžtant prie šios temos. Nes, kaip jau esu minėjęs, VšĮ neturi įstatinio kapitalo, o tik dalininkų įnašus ir nėra poreikio stebėti įstatinio kapitalo pokyčius. Tai būtų naudinga ir mūsų rajonų gyventojams. Tuo labiau, kad Lietuvoje yra sėkmingai dirbančių viešųjų įstaigų atliekų tvarkymo sektoriuje. Ir tik mūsų UAB TRATC tarp dešimties regioninių atliekų tvarkymo centrų yra pats nuostolingiausias.

Išvada:

                Negalėjau pritarti sprendimo projektui, kuris prieštarauja įstatymams ir sveikai nuovokai, todėl ir nebalsavau.

 

 

Tai pat žiūrėkite

Sėkmė Pilies kaime prasideda nuo BENDRADARBIAVIMO

Kas valdo mūsų žemę? Kas trukdo tapti savo gyvenimo šeimininkais, savo likimo, savo rajono? – …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *