Saulius Lapėnas: Mano rinkėjų, kaip ir manęs, papirkti neįmanoma!

Kreipiuosi į savo rinkėjus ir draugus – netikėkite insinuacijomis!

Rinkimuose, vykstančiuose nepriklausomoje Lietuvoje dalyvauju nuo 1995 metų. Ir nuo to laiko lieku įsitikinęs, kad Lietuva nusipelno nepriklausomybės, o šalies gyventojai ekonominės gerovės. Kai kas mane laiko idealistu. Kai kas įsitikinę, kad aplinkui viskas blogai ir geriau nebus. Bet jei neturite idealų, tai neturite ir tikslo, kurio verta siekti. Kokia ateitis laukia šalies, kurioje klesti neviltis, abejingumas ir korupcija? Per daugiau kaip 20 metų susiformavo gana didelis mano rinkėjų ratas, kurie vertina nekintančius mano įsitikinimus ir principus bei nuoseklią kovą už jų teises ir laisvę.

Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, mano kandidatūrą ir mano programą, rinkimų į LR Seimą metu, 2012 palaikė – 1888 piliečiai Jurbarko apygardoje. O 2015 metais vykusiuose tiesioginiuose Jurbarko rajono mero rinkimuose mane palaikė 1732 rinkėjai. Faktinis rinkėjų skaičiaus sumažėjimas gali būti paaiškinamas, kad renkant merą, nebedalyvavo Skaudvilės seniūnijos (Tauragės raj. sav.) gyventojai.

2012 m.: http://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/2012_seimo_rinkimai/output_lt/rezultatai_vienmand_apygardose/rezultatai_vienmanate_apygarda7271aktyvumasdesc1turas.html

2015 m.: http://www.2013.vrk.lt/2015_savivaldybiu_tarybu_rinkimai/output_lt/rezultatai_daugiamand_apygardose/apygardos_rezultatai7772.html

 

                Balsų skaičius sumažėjo dėka rinkėjų papirkinėjimo?

Aš niekada nesu padaręs jokio rinkimus reglamentuojančio teisės akto pažeidimo. Aš niekada nesu dalyvavęs rinkėjų papirkinėjime, nei asmeniškai, nei prašant, kad kas nors tai padarytų mano naudai. Tai prieštarauja mano principams. Todėl visada teigdavau – jei kas nors bandys Jus papirkinėti mano vardu, atlikite savo pilietinę pareigą ir drąsiai praneškite apie provokatorių policijai.

Policija, prokuratūra ir kitos teisėsaugos struktūros niekada ir jokia forma (nei žodžiu, nei raštu) nesikreipė į mane dėl galimo ar, juolab dėl vykdyto, rinkėjų papirkinėjimo. Tikėtina, kad jie žino, jog apie tai aš nieko nežinau ir negaliu žinoti.

Vyriausioji rinkimų komisija taip pat niekada ir jokia forma (nei žodžiu, nei raštu) nesikreipė į mane dėl rinkėjų papirkinėjimo. Šios organizacijos oficialiuose dokumentuose (nutarimuose, tyrimuose it kt.), kiek man žinoma, niekas ir niekada nėra pažymėjęs, kad nuo 1995 metų iki šiol, esu nors kokiu nors būdu dalyvavęs paperkant rinkėjus.

Žinodami šias aplinkybes, galite įsivaizduoti mano reakciją, kai 2016-01-19 vietinio laikraščio „Šviesa“ puslapiuose pasirodo straipsnis  „Savivaldos rinkimų aidas atsirito iki teismo“, kuriame teigiama (visi paryškinimai cituojamame tekste mano – S.L.):

Sausio 5 d. Jurbarko rajono apylinkės teisme pradėta nagrinėti byla dėl galimo balsų pirkimo per savivaldos rinkimus praėjusių metų pavasarį. Prabėgus beveik metams kaltinimai įtariant rinkėjų papirkinėjimu, psichine prievarta ir trukdymu realizuoti savo teisę rinkti pareikšti penkiems su Darbo partija siejamiems asmenims.

                Įtariama, kad balsai galėjo būti perkami buvusio Darbo partijos kandidato į rajono merus, o po rinkimų vicemeru tapusio Sauliaus Lapėno, tarybos narės Vilmos Venslauskienės ir buvusios kandidatės į tarybos narius Lauros Icikevičienės naudai…“,

Tuo pačiu, straipsnyje nurodoma: „Policija tuomet apklausė būrį įtariamųjų…“ , „Kaltinimai nėra pareikšti Darbo partijos kandidatams…“.

Tiesiai šviesiai kalbant, tezės, pateiktos tame pačiame straipsnyje ganėtinai prieštaringos. Jei „kaltinimai nėra pareikšti Darbo partijos kandidatams…“ tai, kokiu būdu “įtariama, kad balsai galėjo būti perkami … Sauliaus Lapėno… naudai“? Ir jei „Policija tuomet apklausė būrį įtariamųjų…“, tai kodėl užmiršta užsiminti, kad manęs niekas ir niekada neapklausė? Jei laikraštis turi kokius nors slaptus informacijos šaltinius, tai gal reikėtų aiškiai išdėstyti skaitytojams, kas norima pasakyti, o ne pūsti miglą į akis.

Verta pastebėti, kad laikraštyje spausdintame straipsnyje bent jau yra mano komentarai, kuriuos pateikiau telefoninio pokalbio metu, atsakydamas į žurnalistės klausimus, ir visą šią istoriją įvardinau insinuacijomis. Deja, bet to paties pavadinimo publikacijoje Šviesos internetiniame puslapyje šiuos komentarus kažkodėl „užmiršta“ paskelbti.

Insinuacija – šmeižikiškas prasimanymas; bandymas mėginimas sukelti įtarimą, primesti kaltę, nuplėšti garbę; piktavališkas sumanymas. Politinio turinio užuominos, nukreiptos prieš politikus, sudaro specifinę insinuacijų porūšį, siekiant išvengti galimų teisminių (teisinių) pasekmių iš insinuacijų aukos pusės. Paprastai kalbant, politinio turinio insinuacijos specialiai ir rengiamos tokiu būdu, kad tai darantis išvengtų kaltinimo šmeižtu. (154 straipsnis. Šmeižimas, LR BAUDŽIAMASIS KODEKSAS, XXII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS GARBEI IR ORUMUI)

Senai knietėjo pakalbėti apie šią „keistą ir paslaptingą istoriją“ apie tariamą organizuotą rinkėjų papirkinėjimą praėjusių metų pradžioje vykusiuose savivaldybių rinkimuose. Tačiau, gerbdamas teisinę sistemą ir norėdamas įvertinti šiuos įvykius, turiu sulaukti teismo sprendimo.

Šių sukurptų insinuacijų esmė glūdi tame, kad iki teismo nuosprendžio mano rankos tarsi surištos. Juk visą informaciją, kaip bet kuris eilinis pilietis, galiu gauti tik iš oficialių šaltinių – teismo nutarčių, laikraščių suvestinių. Taigi, bent jau kol kas negaliu, neturiu teisės, o ir nenoriu komentuoti šios konkrečios baudžiamosios bylos proceso eigos.

Keistas užmaršumas ar nepagarba teismui?

Šiame straipsnyje laikraštis, turbūt taip pat „atsitiktinai“, pamiršo užsiminti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šioje „paslaptingoje istorijoje“ apie galimai vykusį rinkėjų papirkinėjimą jau yra priėmęs keletą svarbių sprendimų. Kadangi juose yra frazė „SPRENDIMAS NESKUNDŽIAMAS“, o galutinius teismo sprendimus nagrinėti nedraudžiama ir net naudinga (kiekvienam piliečiui savišvietos tikslu), tai pasiremkime jais  bandydami ūkiškai išsiaiškinti, kas čia ir kaip, bei kodėl teisinėje sistemoje insinuacijos nėra priimtinos.

Po vieno iš minėtų LVAT sprendimų, VRK internetiniame portale po anksčiau priimtu pirmuoju punktu, atsirado ir antrasis punktas, panaikinantis pirmąjį:

1. 2015-04-08 dėl šiurkščių rinkimų įstatymo pažeidimų už Darbo partijos kandidates Vilmą Venslauskienę ir Laurą Icikevičienę  paduoti pirmumo balsai, atitinkamai 400 ir 361, pripažinti negaliojančiais.

  1. 2015-04-23 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimu Nr. 3-66-3-00035-2015-4 panaikino Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015-04-08 sprendimo Nr. Sp-180 dalis Nr.1, 2 ir 3 (dėl kandidačių išbraukimo iš kandidatų sąrašo paaiškėjus, kad buvo perkami balsai).“ (http://www.2013.vrk.lt/2015_savivaldybiu_tarybu_rinkimai/output_lt/rezultatai_daugiamand_apygardose/apygardos_rezultatai7772.html)

VRK---web2016-01-22_231754_cr

               

               Faktai prieš insinuacijas

Taigi, 2015-04-08 VRK savo posėdyje priėmė sprendimą: „Dėl Lauros Icikevičienės ir Vilmos Venslauskienės išbraukimo iš Jurbarko rajono savivaldybėje iškelto Darbo partijos kandidatų sąrašo, paaiškėjus, kad buvo perkami rinkėjų balsai“. ( http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1022936&p_tr2=2 )  Pagrindas tokiam sprendimui buvo „VRK TYRIMO IŠVADA DĖL GALIMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAŽEIDIMŲ JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖJE  2015 m. balandžio 7 d. Nr. 3-62 (1.2.)“. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.dok_priedas?p_id=229383 (toliau tekste – IŠVADA)

Kaip teigiama, IŠVADA parengta dėl to, kad „VRK nariai Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje susipažino su ikiteisminių tyrimų medžiagomis dėl galimų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimų vykstant 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimams“. Taigi dokumentas, be jokių abejonių, atrodo kaip rimtas argumentas.

Tačiau, priešingai kurpiamoms insinuacijoms, šiame dokumente tik kartą minimas mano vardas, kai konstatuojama, kad: „Jurbarko rajono savivaldybėje vykusiuose mero rinkimuose Darbo partija kandidatu į merus buvo iškėlusi Saulių Lapėną, kuris surinko 14,47 procentus visų rinkėjų balsų ir nepateko į antrąjį rinkimų turą.“

Būtent šiame kontekste vienintelį kartą paminimas mano vardas ir 2015-04-08 VRK posėdžio metu. Štai video fragmentas iš šio posėdžio (nuo 00:33:36 iki 00:33:56 įrašo minutės).       

 

(video failas: 00.33.36-00.33.56_vrk20150408.mp4)

                 Visą šio VRK posėdžio video įrašą, kuriame girdėti ir matyti svarstymai bei šalių pozicijos dėl organizuotos provokacijos, galite bet kada peržiūrėti oficialiame VRK internetiniame portale: http://www.penki.lt/ott/vrk_arch.aspx?stream=vrk_2015_04_08_high.flv

Be to, paminėtoje IŠVADOJE konkrečiai nurodoma, kad spėjamas rinkėjų papirkimas, jei toks ir buvo, vyko tam, kad jie NEBALSUOTŲ UŽ MANE. Priminsiu, kad šiuose rinkimuose partiniame sąraše buvau Nr. 2, o štai citata iš IŠVADOS teksto: „…iš šių asmenų paėmė lapelius su pažymėtais Darbo partijos kandidatų sąrašu Nr. 20 ir reitinguotinais jos keliamais kandidatais, kandidatų sąraše įrašytais Nr. 1, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 15 ir Nr. 30 bei Nr. 4 ir Nr. 9.“

Čia bet kuriam skaitytojui neišvengiamai gali iškilti klausimas – ar kažkokio lapelio su užrašais buvimas pas pilietį, asmeniniams tikslams, yra papirkinėjimo fakto ar „šiurkštaus pažeidimo“ įrodymas?

2015-04-23 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertino šią IŠVADĄ, nagrinėdamas bylą eR-29-756/2015, ir duoda vienareikšmį atsakymą (visi paryškinimai cituojamame tekste mano – S.L.): „Teisėjų kolegija KONSTATUOJA: […] Byloje esančių įrodymų įvertinimo kontekste kolegija pažymi, kad, remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadose pateiktais Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje (ir jo 86 straipsnio 1 dalyje) naudojamos sampratos „šiurkštus pažeidimas“ išaiškinimais (nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-25-146/2015), tam, kad pažeidimas būtų laikomas šiurkščiu Įstatymo pažeidimu, yra būtini (būtina nustatyti) masinio ir (arba) sisteminio rinkėjų papirkimo požymiai. Išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės (ABTĮ 57 str. taikymo prasme įrodymai) akivaizdžiai neatitinka nurodytų šiurkštaus pažeidimo nustatymo kriterijų. Kitų įrodymų, patvirtinančių ginčijamo sprendimo pagrįstumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, atsakovas nepateikė. (šioje byloje atsakovas buvo VRK – S.L. pastaba) Tačiau tam tikro viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo pagrįstumą (jo priėmimo metu) teismui turi įrodyti pats viešojo administravimo subjektas, įrodinėjimo naštos tiesiogiai arba netiesiogiai neperkeliant bylą nagrinėjančiam teismui. Priešingu atveju, būtų pažeistas vienas iš pamatinių teismo veiklos principų – nešališkumas.(Byla eR-29-756/2015 – http://eteismai.lt/byla/96093833463302/eR-29-756/2015 )

                Informacija ar pletkai?

Prie detalios VRK posėdžio analizės, sugrįšiu kitame straipsnyje. Tačiau vienas klausimas man iki šiol kelia nuostabą. VRK posėdžio metu pastoviai buvo naudojami argumentai iš IŠVADOS, kuri paremta „ikiteisminių tyrimų medžiaga“, tačiau kai vėliau LVAT dviejų teismo procesų metu (Byla eR-29-756/2015  – http://eteismai.lt/byla/96093833463302/eR-29-756/2015 ir Byla eR-30-143/2015  – http://eteismai.lt/byla/164658494795850/eR-30-143/2015 ) skundžiant VRK sprendimą, nagrinėjo šio šaltinio („ikiteisminių tyrimu medžiagos“) atsiradimo teisėtumą, VRK nepanoro arba nesugebėjo šios informacijos LVAT pateikti.

Štai 2015-04-17 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas svarstymas byloje Nr. eR-30-143/2015: „Teisėjų kolegija KONSTATUOJA:[…] Pasisakydama dėl Išvadoje minimo ikiteisminio tyrimo duomenų, kolegija pažymi, kad byloje nėra (atsakovas nepateikė) įrodymų, jog Išvados rengėjai ir kiti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka buvo teisėtai supažindinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pastebėtina, kad dėl šios priežasties kolegija atsisakė tirti ikiteisminio tyrimo medžiagą (nepripažino šių duomenų leistinais įrodymais šioje administracinėje byloje).“ (visi paryškinimai cituojamame tekste mano – S.L.)

Tačiau VRK, kurios sudėtyje asmenys, turintys juridinį išsilavinimą, kažkodėl neskubėjo apginti savo pozicijų ir po kelių dienų, 2015-04-23, svarstant bylą Nr. eR-29-756/2015 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir vėl priverstas konstatuoti: „Išvadoje minimi ikiteisminio tyrimo duomenys, tačiau byloje nėra įrodymų, jog Išvados rengėjai ir kiti VRK nariai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka buvo teisėtai supažindinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Dėl šios priežasties tirti ikiteisminio tyrimo medžiagą teismo posėdyje atsisakė ir teisėjų kolegija (t. y. šių duomenų nepripažino leistinais įrodymais nagrinėjamoje administracinėje byloje). “ (visi paryškinimai cituojamame tekste mano – S.L.)

Be jokių abejonių, tokia keista VRK pozicija turėjo padaryti reikšmingą įtaką Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pripažįstant VRK 2015-04-08 sprendimą nepagrįstu ir todėl buvo panaikintas.

Sutikite, informacijos šaltinio teisėtumas itin svarbus tokiuose klausimuose, kai kalba eina apie žmonių reputaciją, o tuo labiau apie rinkimus. Tinkamam visų aplinkybių išsiaiškinimui itin didelę reikšmę turi tai, kokiu būdu yra gaunama informacija – paviešinant tarpuvartėje nugirstus pokalbius ar remiantis teisėtu būdu galimais gauti įrodymais.

Man, kaip eiliniam Lietuvos Respublikos piliečiui, nesuprantamas toks požiūris į teisę. Kaip čia gaunasi, kad VRK posėdžiuose, rengiamuose už mokesčių mokėtojų pinigus, rimtais veidais aptarinėja „ikiteisminių tyrimų medžiagas“, daro išvadas, kažką viešai apkaltina, priima sprendimus; ir staiga paaiškėja, kad visa tai neturi teisinio pagrindo? Ir viskas „katinui po uodega“, tik todėl, kad kažkas patingėjo pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įrodymus apie gautos informacijos teisėtumą? O gal yra kokie nors kiti paaiškinimai?

Aš manau, kad bet koks nusižengimas įstatymui turi būti tinkamai įvertintas, tačiau teisėtomis priemonėmis ir be jokių insinuacijų.

Tai pat žiūrėkite

DVINARĖS RINKLIAVOS DYDŽIAI BUS TIKSLINAMI

Jurbarko rajono savivaldybės taryba po itin ilgai trukusių daugkartinių svarstymų Jurbarko  rajono mero sudarytoje darbo …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *