APIE INDELIUS IR INVESTICIJAS

(APIE KIAUŠINIUS IR KREPŠĮ)

Ekonomika ūkiškai – pradedantiesiems (3).

 

Aptarėme kelis gana įprastus objektus, į kuriuos galima investuoti pinigus. Iš pavyzdžio apie įsigyjamą karvę galėjome lengvai suvokti, ką reiškia investicijos į materialias vertybes. Pakeitus šiame pavyzdyje žodį „karvė“ į „gamykla“, „įmonė“ ar „žemės ūkio naudmenos“ – investicinis modelis išlieka toks pats. Materialias vertybes galima pačiupinėti, įvertinti, parduoti, deja, kartais ir prarasti. Straipsnyje, kuriame bandėme žaisti su kaimynu loterijoje, patys to neįtardami investavome į vertybinius popierius. Loterijos bilietas – tai toks pats vertybinis popierius, suprantama, iki tol, kol išaiškėja laimėtojas. Taip pat ir su įmonės akcijomis, kurių vertė didėja įmonei sėkmingai dirbant ir tampa nieko nevertos įmonei bankrutuojant. O azartas ir aistros, su kuriomis įsigyjamos ar parduodamos akcijos visame pasaulyje, ne ką mažesnės nei tarp loterijos žaidėjų.            Ekonomikoje šios minėtos investavimo formos vadinasi:

Nefinansinės investicijos – tai investicijos į materialųjį turtą. Populiariausios nefinansinių investicijų rūšys: tiesioginės investicijos į verslą, nekilnojamasis turtas, kolekcinės vertybės ir panašiai.

Finansinės investicijos – tai daugiausia vertybiniai popieriai. Vertybiniai popieriai yra investicinės priemonės, kurios suteikia teisę investuoti į kokį nors materialųjį ar nematerialųjį turtą netiesiogiai. Pagrindiniai vertybiniai popieriai yra šie: akcijos (nuosavybės vertybiniai popieriai), obligacijos (skolos vertybiniai popieriai), grynieji pinigai ir kita.

Stabtelkime ties šiomis investavimo formomis ir aptarkim pagrindinius charakteringus bruožus tų, kurie daro tokias finansines investicijas.

Finasiniai investuotojai būna trijų tipų:

Pirmieji – nieko nežino ir nenori žinoti apie investavimo mechanizmus, išskyrus informaciją apie galimą pelną. Dažniausiai jie neturi daug pinigų ir skuba įdėti savo paskutines santaupas už vienintelį pažadą gauti labai didelius procentus.

Antrieji – žino investavimo subtilybes ir žaidimo taisykles, bet nepasižymi didelėmis piniginėmis sumomis. Veikia atsargiai, nagrinėja pasiūlymus ir neskuba patikėti viltingais žodžiais.

Tretieji – turi ir žinių, ir pinigų. Todėl jie ypač atsargūs priiminėdami investicinius sprendimus: atidžiai išnagrinėja finansinių investicijų rinkas ir kiekvieną dieną kontroliuoja savo investicijų portfelio turinį, parduodami nuostolingas ir įsigydami pelningesnes akcijas.

Kas jų visų laukia, nesunku nuspėti. Pirmieji dažniausiai tampa nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir specialiai sukuriamų lengvatikiams finansinių piramidžių aukomis. Jiems pažadami aukso kalnai ir kai finansinės piramidės griūna – tokie investuotojai paliekami skurde. Tai savotiškas mokestis už nemokšiškumą. Antrieji dažniau išsaugo savo santaupas ir kartais netgi jas padidina. Žinios ir atsargumas priimant sprendimus – pats geriausias būdas sumažinti investicines rizikas. Na, o tretieji tampa vis turtingesni, įgyja galimybių naudotis finansų konsultantų paslaugomis. Tokie žmonės itin kruopščiai renka informaciją ir prognozuoja rizikas. Jie vertina save ir savo pinigus pagarbiai, todėl į investavimo klausimus žiūri rimtai. Jie puikiai supranta, kad kol pinigai pradės dirbti ir duos naudą, būtina padirbėti ir pačiam.

Negalėdami iš karto tapti trečiaisiais, pasistenkime bent jau nebūti pirmaisiais tarp šių investuotojų tipų.

Akcijų paketai, obligacijos ir kiti pasiūlymai vykdyti finansines investicijas – tokie patys produktai kaip ir kitos prekės, kurios siūlomos visais įmanomais būdais įvairiose įstaigose ir net internetu. Toks investavimo galimybių pasiekiamumas kartu su reklaminiais pažadais yra grėsmė nepatyrusio žmogaus santaupoms. Tapti investuotoju tai tas pats, kaip išeinant iš parduotuvės nusipirkti loterijos bilietą.    Dažniausiai net neįtariate, kad tapote investuotoju su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Įsivaizduokite parduotuvės kasininką su šypsena veide klausiantį: gal norėtumėte įsigyti loterijos bilietą? Mandagu, kultūringa ir suprantama. O dabar įsivaizduokite, kad vietoje bilietėlio tas pats kasininkas pasiūlo visas Jūsų santaupas investuoti į kokį nors sandėrį, kuris turėtų duoti labai didelį pelną. Ir dar giria šią galimybę, nelyg kokią ką tik atvežtą į parduotuvę naują ir patraukliai supakuotą prekę.             Tikėtina, kad Jums gali kilti įtarimų. Iš kur kasininkas gali žinoti apie tokios prekės savybes ir vertę? Ir Jūs pasiteirausite, kas šią prekę pagamino, koks garantinis laikotarpis. Tokioje situacijoje Jūs bandote būti atsargus ir tai suprantama.

Bet taip būna ne visada. Kartais apsilankydami solidžioje finansinėje įstaigoje mes klaidingai paslaugų investicijų pardavėją (kasininką) palaikome rimtu ekspertu. Arodo, kad siūlydamas į ką nors investuoti, jis suvokia savo atsakomybę už mūsų pasirinkimą ir sugeba pasiūlyti iš tiesų kokybišką produktą. Iš tikrųjų jis už nieką neatsako, tik paprasčiausiai parduoda jo įstaigoje paruoštą mums prekę.

Manote, kad taip nebūna? Pažiūrėkim.

Paėjusių metų pabaigoje daugeliui žmonių teko nerimauti ir jaudintis dėl vieno banko nacionalizavimo. Tada televizija rodė ilgas eiles įsikarščiavusių indėlininkų, jų skundus ir nevisiškai mandagius pasisakymus. Mano dėmesį patraukė vienos sutrikusios moters papasakota istorija: dar prieš mėnesį iki šių nemalonių įvykių ji atėjo į banką papildyti savo sąskaitą, o aptarnaujanti darbuotoja pasiūlė jai visas santaupas investuoti, argumentuodama galimybe gauti žymiai didesnes palūkanas, nei gautų palikdama pinigus savo sąskaitoje. Moteris ne visiškai suprato pasiūlymo detales: kur tiksliai jos pinigai bus investuojami, kokiomis sąlygomis ir pan. Bet reklama buvo gundanti, o galimybė gauti didesnes papildomas pajamas – užburianti. Ji nuolankiai pasirašė parengtus dokumentus ir tik atsisveikindama išdrįso paklausti, ar nepraras savo pinigų? Atsakymas, žinoma, buvo raminantis. Ir štai, kai tapo žinoma, kad valstybė kompensuoja gyventojams visus apdraustus indėlius, ji stovėdama šaltyje ilgoje eilėje nerimavo dėl to paties: ar nepraras pinigų? Akivaizdu, tik dabar ji suvokė, kad lengva ranka pasirašydama dokumentus savo apdraudžiamą indėlį pavertė kažkokia nežinoma investicija.

Nesiimu vertinti vienos ar kitos pusės teisumo ar sąžiningumo. Svarbu tai, kad jokiose televizijos laidose ar laikraščių puslapiuose man nepavyko surasti atviros diskusijos šiais ekonomikos klausimais, su kuriais tenka kasdien susidurti paprastam žmogui.

Ir tik kai nutinka panašūs nemalonūs įvykiai, ekranuose pasirodo koks nors solidus ponas, kuris pareiškia: patys dėl visko esate kalti. Kalti, nes pasirinkote ne tą banką, ne tos šalies, ne to pasaulio, ne tos planetos, ir iš viso reikėjo galvoti prieš gimstant ne milijonieriaus šeimoje…

Galbūt yra dalis tiesos, bet tai mūsų žemė ir mūsų šalis. Ir jei mes patys sau nesugebėsime padėti žiniomis, patirtimi ar bent geresniu patarimu, tai ar yra prasmė laukti, kad kas nors už mus tai padarys?

Manau, smalsu sužinoti, ką būčiau pasakęs tai moteriškei, jei ši prieš pasirašydama sutartį būtų paklaususi patarimo?

Atsakysiu kaip galima paprasčiau – ūkiškai:

1. Pirmas investuotojo principas – niekada nedėti pinigų į tai, ko nesuprantate.

2. Jei Jums šis principas nepatinka ar labai norisi surizikuoti – stabtelėkite, atsikvėpkite. Ateikite vėliau. Neskubėkite su atsakymu. TAI JŪSŲ PINIGAI ir JŪSŲ GYVENIMAS. Pabandykite daugiau sužinoti iš interneto ar laikraščių, draugų ar pažįstamų, konsultantų ar giminių. Ir net jei Jūs prarasite šiek tiek laiko, tai verta padaryti, kad Jūsų pinigai nenukentėtų paliekant juos savo sąskaitoje.

3. Nevenkite klausinėti. Dažniau klauskite, jei kas nors ne iki galo aišku. Dėl nežinojimo nebijokite atrodyti kvailai. Tik tikras išminčius nebijo būti panašus į neišmanėlį.

4. Kokių dalykų būtina klausti? Na, kad ir to, ar bus apdrausti Jūsų investuojami pinigai? Kas tai padarys ir kokiomis sąlygomis? Klauskite ne tik apie laukiamą pelną, bet ir apie galimas rizikas, kurios egzistuoja visuose investiciniuose projektuose.

5. Ir galų gale, „nedėkite visų turimų vištos kiaušinių į vieną pintinę“. Ši liaudies patarlė išgelbėjo ne vieną net pačiais sunkiausiais laikais. Išskirstykite lėšas į keletą skirtingų sąskaitų. Ir tik turėdami laisvų pinigų, kuriais galite surizikuoti – investuokite.

Klausimas skaitytojams – ar Jums buvo kas nors panašaus atsitikę? Pasidalinkite karčia (o gal kaip tik gera) patirtimi.

P.S. Tarp gautų atsiliepimų apie ekonomiką pradedantiesiems buvo klausimas: „Kodėl Jūs, toks užimtas žmogus, ėmėtės gana sunkaus užsiėmimo rašyti šiuos straipsnius?” Prašau šį straipsnį laikyti išplėstu mano atsakymu.

Klauskite, siūlykite ir komentuokite tinklaraštyje www.slapenas.lt skyriuje: INVESTICIJOS – TAI PAPRASTA.

Tai pat žiūrėkite

Į KOVĄ SU DEZINFORMACIJA! Kas kiša kiaulę Kanados ir Belgijos merams?

Akivaizdi ir trumpa tiriamosios žurnalistikos pamoka. Manęs kartais klausia, kodėl užsiimu tiriamąja žurnalistika – ilgai …

5 komentarai

  1. Kodėl Jūs toks užimtas žmogus ėmėtės tokio gana sunkaus užsiėmimo ir rašote šiuos straipsnius? Manot kam nors to reikia? Ar Vilniuje jau veikti nebeturite ką, kad mums bandote įpiršti kažkokias kvailas istorijas apie kažkokias investicijas? Apsieisime be ramunėlių ir pamokymų…

    • Pripažįstu, esu užimtas žmogus. Tačiau praėjusių metų pabaigoje vykę įvykiai ir trečiame straipsnyje aprašytas įvykis mane privertė susimąstyti, kur paprasti žmonės, kuriems priskiriu ir save, gali surasti žinių apie investicijas ir pasidalinti savo patirtimi. Taip, yra nemažai knygų ir net internetinių svetainių, kur skelbiami finansinių rinkų ir konkrečių įmonių reitingai, apžvalgos ir net patarimai bei prognozės. Bet tai skirta specialistams, tiems kurie žino ekonomikos kalbą. O kaip su kitais?
      Taip ir gimė idėja savo http://www.slapenas.lt puslapyje sukurti projektą „Ekonomika ūkiškai –pradedantiems“. Numačiau parašyti visą eilę straipsnių apie pagrindinį ekonomikos instrumentą – investicijas, kuriuose noriu suprantamai paaiškinti kai kuriuos pagrindinius terminus ir sąvokas. Pastovus skaitytojas perskaitydamas straipsnelius, nuo pirmo ir toliau, galės susidaryti pilną vaizdą, gautų savotišką ekonomikos mini žinyną šiuolaikiniam verslo pasauliui. Bet ką daryti, jei dalis žmonių nesinaudoja internetu?
      Pasidalinęs savo sumanymu su laikraščio „Šviesa“ redakcija, gavau pritarimą ir pagalbą nušviečiant šią temą. Dabar tai savotiškas bendras nekomercinis projektas. Nepretenduoju gauti kokio nors atlygį (honorarą), nes ir taip šiuos straipsnius būčiau patalpinęs viešai savo internetiniame puslapyje ir pati redakcija visada turi teisę nuspręsti ką ir kiek spausdinti. Schema labai paprasta: straipsnis talpinamas šeštadienio laikraštyje ir po kiek laiko mano puslapyje. Taip atsiranda galimybė internete vienu metu matyti visą eilę straipsnių šia tema. Ten po kiekvienu straipsniu yra paliekama vieta klausimams, atsakymams ir komentarams.
      Buvo ir dar viena priežastis, kodėl ėmiausi šio projekto – tai emocinė. Esu gana santūrus. Kartais stengiuosi nulyginti aštrius kampus kaip ir ankstesnėje istorijoje apie moters neapgalvotą investiciją, dėl siekiamo objektyvumo neatskleidžiau vienos aplinkybės. Ji užsiminė, kad kai kasininko paklausė: „ar neprarasiu savo pinigų?“ – visi kas tuo metu buvo šalia, pradėjo iš jos juoktis. Visiems atrodė juokinga, kad ji abejoja tokia solidžią institucija (o ji buvo uždaryta jau po mėnesio- S.L.). Tai užgavo ne tik ją, bet ir mane. Vietoje to kad padėti žmogui išsiaiškinti galimas rizikas, juokiamasi dėl žmogaus noro ką nors sužinoti.

  2. Cukriniu augytojas

    Kodėl kalbama tik apie materialinę naudą ir gerovę? Manau, kad be reikalo užmirštam ir „proto nutekėjimą“ iš valstybės. Tai ateityje atneš daug didesnę žalą visuomenei, valstbei negu blogas cukrinių derlius ar vietoj karvės įsigytas bulius. Kažkodėl valstybė neįstengia normaliai finansuoti mokslą ir aukštąsias technologijas, sunkai pritraukia jaunus žmones prie mokslo. Mes, neturėdami savų gamtinių, energetinių resursų tikrai netapsime sunkiosios pramonės lyderiais ir pramonė laikui bėgant uždus, taip kaip buvo Jurbarke. O Lietuva turi gabių ir ne tik lazerių specialistų.

  3. Patarimų pilnas internetas.
    Ar tai originalios S. Lapėno mintys? Kokia literatūra remiatės rašydamas apie investicijas? Čia iš patirties?

    • Tikrai nebandau ir nebandysiu konkuruoti su pilnu internetu, tik ką daryti žmogui kuris nesinaudoja internetu, arba nelabai „įsikerta“ į protingų žmonių išvedžiojimus?
      Žmogaus nežinojimu norinčių pasinaudoti – pakankamai daug.

      O dėl dėstomų minčių straipsniuose, tai jos tikrai mano. Jei kas nori pateikti šalia ir savo – visada maloniai prašom. Vietos visiems užteks ir visiems abipusiai tai bus naudinga.

      Na o naudojamos literatūros sąrašą pateikiu, nors daug išvadų pagrįsta mano gyvenimiška patirtimi.
      NAUDOJAMOS LITERATŪROS
      (pastoviai yra papildomas)
      SĄRAŠAS:

      1. Oxford Dictionary of English.
      2. http://en.wikipedia.org/wiki/Main_Page
      3. http://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis
      4. Benjamin Graham – The Intelligent Investor. Updated with New Commentary by Jason Zweig. HarperBusiness Essentials. 2003
      5. Gene Callahan – ECONOMICS FOR REAL PEOPLE AN INTRODUCTION TO THE AUSTRIAN SCHOOL. 2001
      6. George A. Akerlof , Robert J. Shiller – Spiritus Animalis. HOW HUMAN PSYCHOLOGY DRIVES THE ECONOMY, AND WHY IT MATTERS FOR GLOBAL CAPITALISM. 2009
      7. Charles Wheelan – Naked Economics, 2002
      8. Paul Heyne – The Economic Way of Thinking , 1997
      9. Thomas Gad – 4D BRANDING. Cracking the corporate code of the network economy. 2000
      10. Steven D. Levitt, Stephen I. Dinner – FREAKONOMICS. 2005
      11. http://biblija.lt
      12. Michael N. Kahn – TECHNICAL ANALYSIS, 2003
      13. Kurt F. Flexner – The Enlightened Society. The Economy with a Human Face. 1989
      14. J.K. Galbraith – ECONOMICS AND THE PUBLIC PURPOSE, 1973
      15. Gerald Appel – Opportunity Investing. 2008
      16. David Smith – FREE LUNCH. Easily Digestible Economics: why there’s no such thing as a free lunch. 2003
      17. William J. O’Neil – The Successful Investor. 2002
      18. Edwin Lefevre – WALL STREET STORIES. 2008
      19. Edward Jay Epstein – THE HOLLYWOOD ECONOMIST. The Hidden Financial Reality Behind The Movies. 2010
      20. Peter Lynch with John Rothchild – One Up on Wall Street. How to Use What You Already Know to Make Money in the Market. 2000
      21. John J. Murphy – The Visual Investor. How to Spot Market Trends. 1996
      22. Thorstein Veblen – THE THEORY OF THE LEISURE CLASS. An Economic Study of Institution. 1982
      23. Edgar M. Morsman Jr. – The Art of Commercial Lending. 1997
      24. Laura Fredricks – The ASK. How to ASK Anyone for Any Amount for Any Purpose. 2006
      25. Jesse L. Livermore – HOW TO TRADE IN STOCKS. The Livermore Formula for Combining Time Element and Price.
      26. Andrew B. Abel, Ben S. Bernanke – MACROECONOMICS (Fifth Edition). 2005
      27. Rudiger Dornbusch, Stanlev Fischer – MACROECONOMICS (Fifth Edition). 1978
      28. Jeffrey D. Sachs, Felipe Larrain B. – MACROECONOMICS IN THE GLOBAL ECONOMY. 1993
      29. Robert H. Frank – MICROECONOMICS AND BEHAVIOR. 1991
      30. Charles P. Kindleberger, Robert Z. Aliber – A HISTORY OF FINANCIAL CRISES. 2005
      31. Alpesh B. Patel, Priyen Patel – Internet Trading Course. The complete course in online investment. 2002
      32. Donald J. Trump. Bill Zanket – THINK BIG. 2007

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *