INVESTICIJOS – TAI PAPRASTA

Ekonomika ūkiškai – pradedantiems (1)

            Daugelio susitikimų  ar pokalbių metu pastebėdavau, kad pokalbio dalyviai, kai kalbai pakrypus apie investicijas, pradėdavo painiotis sąvokose. Investicijomis buvo įvardinami įvairūs kreditavimo ar spekuliavimo būdai, o visai liūdna pasidarydavo, kai jas prilygindavo labdarai…            Taip jau būna. Kad per dažnai vartojami žodžiai, matyt, praranda savo pirminę reikšmę ir pokalbis vyksta  tarsi tarp kurčių, kur kiekvienas gina savo nuomonę, bet negirdi pašnekovo.

Mes su Jumis galime viską sudėlioti į savo vietas. Grįžkime prie pirminės žodžių reikšmės, kuriais nusakomi ekonomikos procesai ir per visiems suprantami pavyzdžiai pdės suvokti, kaip šie procesai veikia. Tada atskleisime svarbiausią dalyką – kaip kai kuriems žmonėms ar šalims pavyksta pasiekti sėkmę net nepalankiausiais laikais.

Iš karto pastebėsiu, kad šios tiesos paieškos jokiu būdu nepretenduoja į vienintelę ir neapskundžiamą tiesą. Pasaulyje egzistuoja įvairiausi ekonomikos modeliai ir jų moksliniai traktavimai. Galima tik numanyti kas blogai ar gerai yra ekonomikoje, nes toli gražu dar nėra vieningo požiūrio tarp įvairiausių ekonominių teorijų, o ir dėl šiandieniniame gyvenime vykstančių realių procesų ekonominio sunkmečio sąlygomis dar, matyt, vyks ne viena diskusija. Jei kokie nors pateikiami argumentai  Jums pasirodys abejotini, mielai lauksiu Jūsų pastebėjimų ar argumentų. Dar daugiau – būsiu laimingas, jei paskatinsiu Jus skaityti ir gilintis į ekonomikos subtilybes bei pasidalinti žiniomis su kitais.

Dažnai prisimenu senai girdėtą klausimą – „jei toks mokytas, tai kodėl esi biednas“. Manau, kad mes nepakankamai dar turim žinių ir suvokimo, kad mokėtume būti turtingi. Na o žinant, kad mokytis niekada nevėlu, tai galime daryti kartu. Tuo labiau, kad tokiu būdu gausime geresnį rezultatą, nes tai galimybė mums surasti savo asmeninę tiesą ir ją gerbti daugiau, nei bet kokius kitus buvusius ar būsimus pamokymus iš šalies.

Kai kas gali paklausti, kodėl – ekonomika, investicijos?… Kodėl mums, EILINIAMS ŽMONĖMS, būtina aiškintis tokias, iš pirmo žvilgsnio sudėtingas sąvokas?

            Namų ūkio dėsnis – taip iš senovės graikų kalbos pažodžiui išverčiamas žodis ekonomika (namas ir dėsnis). Tiesa, vienas pažįstamas istorikas įtikinėjo mane, kad šią savoką senovės graikai naudojo teisine prasme, kaip ūkio vedimo įstatyminę nuostatą, kurios nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės… Na o mes namų ūkį turime kiekvienas ir tam tikrų dėsnių neišmanymas dažnai sąlygoja lemtingas klaidas. Jei mokykloje neturėjote galimybės apie tai sužinoti, o prieš egzaminą taip ir neatsivertėte vadovėlio arba tiesiog esate įsitikinę, kad Jūsų niekas to nemokė –  kaip Jums tada įmanoma išgyventi ir dar net praturtėti?

Pradžiai, susipažinkim su sąvokomis ir dėsniais, pagal kuriuos gyvena šiuolaikinė ekonomika ir ekonomikos mokslas, naudingas bet kuriam namų ūkiui.

              Ekonomika – tai mokslas apie ribotų ūkinių (ekonominių) išteklių panaudojimą pastoviai besikeičiantiems žmonių ir visuomenės poreikiams tenkinti.

            Pagrindinis ekonomikos uždavinys – sukurti tokias gėrybes, kurios reikalingos kiekvieno EILINIO ŽMOGAUS gyvenimui bei veiklai ir be kurių bendruomenė (miestas, šalis, pasaulis) negali toliau vystytis. O investicijos – pagrindinis instrumentas įgyvendinant šį uždavinį.

             Investicijos – tai ilgalaikis savo arba pasiskolinto kapitalo (pinigų ar turto) investavimas su tikslu gauti pelną arba naudą.

Na va, – pasakysit Jūs, – nėra pas mus pinigų, neturtingi mes! Ir kokia gali būti nauda mums iš šių mokslų? Jokios, jei nenorim tapti turtingesni ne tik materialia bet ir žinių sukaupimo prasme.

Pačia plačiausia prasme, kiekvienas žmogus, nuo pat gimimo yra investicijų objektas – iš pradžių į jį savo lėšas investuoja tėvai, vėliau kiek paaugęs jis pats tampa investuotoju – pradeda leisti pinigus „į kairę ar į dešinę“. Atrodytų koks skirtumas, kam mažylis leidžia savo kišenpinigius: protingai knygai (investicija į išsilavinimą) ar pasilinksminimui (investicija į poilsį). Tačiau būtent vaikystėje padedamas pagrindas gyvenimiškoms vertybėms.

Ar nesusimąstėte, kodėl seniau, kai žmonės gyveno akivaizdžiai blogiau ir skurdžiau, daugelis šeimų buvo daugiavaikės? Palikim emocijas. Investicijos į vaikus tuo metu buvo labiausiai prieinamos ir atsiperkančios. Žmonės ilgą laiką gyveno be pensijų ir vienintelė galimybė turėti aprūpintą senatvę – sukurti didelę šeimą, tarsi, nedidelę šeimos įmonę. Ir kuo daugiau vaikų – tuo didesnės galimybės kad kažkuriam iš jų pasiseks pratęsti tėvų pradėtą veiklą, na, o blogiausiu atveju, senatvėje bus pas ką prisiglausti.

Būtent tokiu principu dažniausiai kūrėsi pasaulyje žinomos verslo dinastijos. Nuosekli visuomenės raida ir didelio turto (kapitalo) susikaupimas sunkiai įmanomas be kartų perimamumo. Suprantama visko būdavo, ir medicina ne visada buvo pakankamai išsivysčiusi –  vaikai mirdavo nuo įvairiausių ligų. Todėl pakankamai didelis vaikų skaičius sumažindavo investicijų riziką.

Na štai, dabar mes jau bent dalinai žinome, ką reiškia rizikos mažinimas ekonomikoje – tai bandymas surasti priemones prieš investicijų praradimus įmanomais būdais. Kai panorėsite, kad kas nors investuotų į Jus ar Jūsų veiklą neužmirškite to, kalbėdami su galimu investuotoju…Dažniausiai visus investuotojus labai domina rizikų mažinimas.

Be kita ko, ir pensijinė sistema buvo sukurta būtent šiam tikslui. Nepriklausomai nuo Jūsų šeimyninės padėties šiandien, Jūs turite galimybę daryti investiciją į savo minimalią pensiją ir tuo būdu sumažinti riziką likti be pajamų senatvėje… – tad šią temą būtinai apžvelgsime kitame straipsnyje, vėliau…)

Kuo gi taip patrauklios investicijos?

Kodėl visi, nuo politikų iki ekonomistų, tik ir tekalba apie jas? Tarsi žvejai girdamiesi laimikiu:štai lyg jau ir pagavom „kažką tai tokio“ didelio. Žvejai, didelei žuviai pagauti renkasi kokybiškas meškeres ir ypatingus jaukus. Tuo pačiu pricipu vadovaujasi ir politikai bei ekonomistai – norėdami pritraukti investicijas, jie sudaro tam palankias sąlygas, vadinamas „šalies investiciniu klimatu”.

Viskas gana paprasta.

            Pritraukiamos investicijos – tai realūs pinigai, kuriuos gaunate Jūs, tačiau jie gali ir nesugrįžti investuotojui.

Taigi, jei Jūs imate banko kreditą, kad įsigytumėte nuosavybės teise, pavyzdžiui karvę, Jūs privalote per tam tikrą laiką ne tik sugrąžinti bankui pasiskolintus pinigus, bet ir palūkanas. Ir tai visiškai nepriklauso nuo to ar turėsite kokio nors pelno iš karvės ar ji pasimirė jau kitą dieną po pirkimo.

Su investicijomis viskas kitaip. Jūs surandate investuotoją ir gaunate lėšų karvės įsigijimui. Tačiau būtent investuotojas, o ne Jūs įgaunate nuosavybės teisę ar jos dalį į karvę, laikomą pas Jus. Ir Jūsų naujos augintinės būklė iš dalies tampa jau ir jo problema, nes investicijos gali sugrįžti ir atnešti naudą tik pelningame projekte. O jei projektas nuostolingas – tarkim, vietoje karvės buvo įsigytas bulius…- investicijos gali būti prarastos arba dalinai arba visiškai.

Rodos, dabar jau tampa aišku, kodėl investuotojai tokie baugštūs ir „jautrūs“, kodėl reikalauja sau daug dėmesio ir ypatingų palankių investicijoms sąlygų (klimato). Be to, dar nori įsitikinti, kad pinigai bus naudingai išleidžiami, bei duos pelną.

Pritraukti investuotojus ir investicijas nėra paprasta. Konkurencija didelė, kiekvienas norėtų prisitraukti jas į savo daržą ar savo šalį. Ir kuo greičiau mes suprasim, kad investuotojai – ne turtingų „Buratinų“ ar „Pinokių“  komanda, svajojančių užkasti savo pinigus mūsų „Stebuklų žemėje“,  ne labdaros teikėjai, o paprasti žmonės, tokie kaip mes su Jumis, siekiantys iš investicijų gauti pelną , tuo greičiau mes rasime kelią abipusiai naudingam bendradarbiavimui.

Šiam kartui kol kas viskas. Kitame straipsnelyje pabandysim paragauti sunkios investuotojo duonos, ir galbūt suvoksime „su kuo valgomos“ investicijos.

Tuo pačiu skubu pradžiuginti tuos, kurie yra susidomėję investicijų pritraukimu. Kitame straipsnyje planuoju aptarti:

–          Kokios būna investicijos?

–          Kokie būna investuotojai?

–          Kodėl investuotojai, nepaisant įvairiausių kliūčių, toliau investuoja ir kas juos traukia?

–          Kas gaunasi, jei investicijas gavęs projekto vykdytojas žaidžia nesąžiningą žaidimą…

–          Ir kitas subtilias temas…

O pabaigai, namų darbas tema:

Pasidalinkite su mumis žiniomis  apie savo naudingiausią Jūsų gyvenime atliktą investiciją. Kokią naudą, finansinę ar moralinę, Jūs iš to gavote?

P.S. Tiems, kas ir toliau savęs nelaiko investuotojais, leisiu sau, Jums priminti apie savo laiku buvusius išleistus investicinius čekius, kuriuos gavo praktiškai visi Lietuvos piliečiai, ir siūlau prisiminti kur, vis dėlto, jie buvo investuoti…

Turite klausimų ar pasiūlymų – klauskite ir siūlykite.

 

Tai pat žiūrėkite

Į KOVĄ SU DEZINFORMACIJA! Kas kiša kiaulę Kanados ir Belgijos merams?

Akivaizdi ir trumpa tiriamosios žurnalistikos pamoka. Manęs kartais klausia, kodėl užsiimu tiriamąja žurnalistika – ilgai …

21 komentarai

  1. ir ko NEPADARYSI – ( p. R.JUŠKA geriausias meras, tylus konkurento stūmimas į užribį), ir vėl bandymas pralysti į s….. . . JUOKĄ KELIANTI REKLAMA. Galimai tai kopija ar dėlionė iš kelų autorių.
    Pagarbiai

    • Saulius Lapėnas

      Dėkui už išreikštą požiūrį, nors, tiesą sakant, už gana keistą bandymą straipsnį pritemti kažkokiems tai politiniams tikslams. O gal viskas paprasčiau: esat turtingas žmogus ir jums nesinori, kad kaimynas taptų turtingesnis už jus?

  2. Busimas pensininkas

    Gerb. Sauliau,
    ką manote apie tokias „ilgalaikes investicijas“, kurios be kita ko įtakoja ir emigraciją, ypač darbingo amžiaus žmonių. Turiu mintyje II pakopos pensijinius fondus. Apie 0,7-0,8 mln LT gyventojų, pradedant 2004 metais ryžosi dalyvauti antrosios pakopos pensijiniame draudime. Tai reiškia, kad prisiimė didesnę atsakomybę dėl senatvės pensijinio draudimo patys už save. Deja, šią sistemą paveikė šios problemos: sumažėjo labiau rizikingų krypčių investicijų vertės (tai tik dalis investicijų), per didelės investicinių fondų valdymo išlaidos ir labiausiai – keliais etapais sumažinti atskaitymai į fondus, t.y nuo 5,5 proc. iki 1,5 proc. nuo įmokų “Sodrai. Tai esminis arba didžiausias neigiamas poveikis.
    Negana to, buvo svarstymai iš viso sustabdyti įmokas… Ko tuomet verti susitarimai ir valstybės požiūris į savo ateitį? Ar netaps visi šie žmonės apgauti, t.y. sumažintos SODROS išmokos ir pustuštės fondų kasos , o rezultate – mažesnės išmokos?
    Koks tuomet požiūris formuojamas šiuo metu darbingiausios visuomenės atžvilgiu? Juk vieša paslaptis, kad dabartiniams dirbantiesiems reikia ne tik užtikrinti įmokas SODRAI, siekiant išmokėti ir dabartines pensijas bei jų ankstesnes nepriemokas, o taip pat sukaupti lėšų ir savo būsimąjai pensijai. Dirbanti visuomenės dalis eksponentiškai mažėja!?

    • Jūsų pastebėjimai verti neabejotinai didesnio dėmesio ir atskiro straipsnio šia tema. Neturėdamas saugesnio (apdrausto) rytojaus, norom nenorom, kiekvienas pradeda ieškoti kitokių galimų alternatyvų. Viena iš jų, labiausiai pastebima tarp siekiančių užsitikrinti sau ir savo vaikams tinkamą ateitį – ieškoti laimės svetur. Kiti investuoja į nekilnojamą turtą, kurį tikisi prireikus pelningiau parduoti ir t.t.
      Kol parengsiu straipsnį apie investicijas į pensijas, galimas rizikas ir alternatyvas, tikiuosi atsiras ir skaitytojų tarpe, galinčių šia tema pasiūlyti būdus ką gi reikėtų daryti?
      Tokie pastebėjimai ar patirtis mums visiems būtu naudinga.

  3. Užsimanei rašytoju patapti? Pradžiai Nobelio premiją gauk …

  4. Palyginimas apie bulių, vietoje karvės blogas. Jeigu tas bulius bus rodomas už mokestį, dalyvaus parodose, koridose ar bus išnuomojamas žemės išdirbimui ar veisimui, tai investicija nebus prarasta – jis uždirbs lėšas ir gal net didesnes nei ta karvė 🙁

    • Nuoširdžiai džiaugiuosi dėl Jūsų pastabumo. Jūs priklausote žmonių grupei, kurie nepasiduoda prie bet kokių aplinkybių. Jūs sugebate rasti išeitį pačiose nepalankiausiose sąlygose ar įvykus nesėkmei. Sugebėti taip mąstyti, kaip Jūs – labai svarbu mūsų dienomis. Tai ne pateiktas palyginimas blogas, o jūsų mąstymas pernelyg geras! Mano noras, kad po kiekvieno straipsnio, taip pat manančių kaip Jūs, būtų kas kartą vis daugiau.

  5. Vienas siaubas aplinkui. Baisu net televizorių žiūrėti ar radiją klausyti. Kuo toliau tuo baisiau darosi gyventi. Kiekvieną dieną gali išgirsti visokiausius gąsdinimus: bus resesija arba infliacja, krizė tesiąsi ir tęsiasi, toilerancija, korupcja ir dar riebiau būna pasakoma. Žodyne surandu paaiškinimus, bet aiškumo nuo to nepadaugėja. O kai nesupranti, tai baimė tampa dar didesnė. Ir ar kada tai pasibaigs?

    • Dėkui už klausimą. Manau, kad tai ką mes girdime ir matome, jaudina daugelį. Todėl reiks matyt parašyti atskirą straipsnį, kuris vadinsis „Žodžiai, kuriais mus gąsdina“

  6. Teisingai. Baigia užknisti mus juodai su tomis nesibaigiančiomis krizėmis ir infliacijomis. Tegu bent kas nors pabando išsiaiškinti kas čia su kuo ir kaip. Dėkui už straipsnius ir laukiu kitų straipsnių.

  7. Kuo iš viso užsiima tie ekonomistai? Krizę galima sakyti pražiopsojo! O dabar visi gudrūs pamokslauti. Vyt juos šalin…

    • Bandysiu užtarti ekonomistus. Jie krizės „nepražiopsojo“. Nemažai jų, mus bandė įspėti dar prieš kelis metus. Bėda matyt tame, kad ne visi, nuo kurių priklauso sprendimai, norėjo apie tai girdėti arba dar blogiau – nelabai tai išmanė. Čia panašiai kaip su sveikata. Kol žmogus neblogai jaučiasi, jis nelabai linkęs atsižvelgti į gydytojų siūlymus apie sveikesnio gyvenimo būdo privalumus. Užtenka jam susirgti – iš medikų pradeda reikalauti stebūklingo išgijimo. Tarsi išgėrus tabletę įmanoma iš karto pasveikti. Taip ir iš ekonomistų, kai viskas ritasi žemyn, reikalaujama stebūklingų receptų. Bet kad sėkmingai pasinaudoti jų receptais, būtina suvokti ekonomikos mokslo pagrindinius dėsnius ir procesus. Kuo daugiau žmonių tai supras, tuo bus mums visiems tik geriau.

  8. Čia apie dabartinę ekonominę situaciją pasaulyje ar apie ekonomiką, kaip mokslą? Nelabai suprantu.

    • O ar ekonomikos mokslas gali būti nesiejamas su esama mūsų ekonomine situacija? Ar matytumėte prasmę atskirti medicinos mokslą nuo pacientų gydymo? Šiuose straipsniuose, noriu kartu su Jumis, pabandyti išsiaiškinti kokią įtaką ekonomikos mokslas turi mūsų gyvenimui ir kodėl jis toli gražu nėra tobulas, nes negali visko paaiškinti iki galo…

  9. Jautiesi protingiausias? Kvailini žmones ir tiek? Tegu ekonomistai galvas suka, jiems už tai pinigus moka. O jei kas nepatinka, tai tokius kaip pats mokslinčius geriau pasiūsti į sibirą malkauti. Ten su meškomis galėtum pasiaiškinti. Bent netrukdytum žmogui po darbo užsiimti kuo kas nori. Koks tau skirtumas: noriu alų geriu, noriu pas mergas einu

    • Jūsų teisė rinktis. Bet matyt ši galimybė ne jums, nors ir laisvoje šalyje gyvenam. Pernelyg jaučiasi Jūsų ilgesys laikams, kai kitaip manančius ar besielgiančius žmones siuntė į Sibirą. Gerai kad tokie laikai jau praeityje.

  10. Tai ir toliau savo varai. Manai kam nors tos ekonomikos reikia? Visiems lygiai rodo. Koks skirtumas kokiomis žirklėmis kirpsi avį. Visi šie žaidimai turčių sugalvoti ir turčiams skirti. O mums tik galvas kvaršini…

  11. Ko kabinėjatės prie žmogaus! Nepatinka – keliaukit savo keliais… Man tie straipsniai patinka ir tikiuosi sulaukti dar daug įdomių palyginimų. Bent jau nieko panašaus nesu mačiusi nei internete, nei laikraščiuose. Nors galėčiau pasiginčyti dėl pateikiamų sąvokų ir apibrėžimų, palauksiu naujų straipsnių…

  12. Sutinku su Tadu. Esu ekonomistas ir galiu tvirtai teigti. Ekonomika sudėtingas mokslas ir jūsų pateikiami supaprastinti paaiškinimai niekam nereikalingi. Kas norės, pats ras kur pasimokyti ar kokį žinyną pavartyti. Be reikalo švaistot savo laiką lyg neturėtumėte kuo užsiimti.

  13. juokingai atrodo tie pikti komentarai nepatinka o vistiek skaito straipsnius piktinasi man visai jie patinka ydomu nors ekonomika anksciau nesidomejau bet po siu straipsniu daug supratau kuo toliau tuo ydomiau darosi dekoju rasykit lauksiu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *