Šimtas dienų – verti visų metų patirties

Nekritikuoti naujai susiformavusios valdančios daugumos ir pradėti vertinti šimtadienio    darbus – nerašytas ir nuo neatmenamų laikų galiojantis žiniasklaidos atstovų susitarimas. Ar jo buvo laikomasi Jurbarko krašte? Geriausiai galėtų atsakyti skaitytojai ir žiūrovai, o valdžios atstovams tai puiki proga apžvelgti  per šimtą dienų išryškėjusią situaciją, pasidalinti įspūdžiais apie gautą buvusios valdžios palikimą ir išsakyti savo nuomonę apie galimybes įgyvendinti rinkiminės kampanijos metu gyventojams duotus pažadus.

11822270_1624221401151721_8672352180448725515_n

            Ką paveldėjome?

Tai, kad nebuvo nei formalaus, nei neformalaus einamųjų reikalų, buvusių derybinių pozicijų ar susitarimų perdavimo, šokiravo, tačiau palikime tai buvusios valdančios daugumos vadovų sąžinei ir elementarios politinės kultūros stokai. Nuo pirmos darbo dienos tapo aišku – privalome sutelktomis pastangomis, neieškodami kaltų (tam pernelyg buvo gaila brangaus laiko), ne tik priimti esamas problemas, bet ir prisiimti visą atsakomybę už pradėtų ar vykusių projektų tęstinumą.

O kiekviena diena buvo kupina ne po vieną naujieną ar netikėtumą. Galima buvo iš karto reikalauti auditų, tyrimų, bet tikslas siekti naudos Jurbarko žmonėms buvo svaresnis nei labiau tikėtina perspektyva iš riboto savivaldybės biudžeto grąžinti netinkamai panaudotas ES paramos fondų lėšas.

Jurbarkas neabejotinai pajus esminį skirtumą tarp buvusio 2007–2013 m. ir būsimo 2014–2020 m. ES paramos finansinių laikotarpių. Iki šiol buvo galima be ypatingos konkurencijos naudotis gausiomis Jurbarko probleminei teritorijai (tokių Lietuvoje buvo tik 14 savivaldybių) skiriamomis subsidijomis, dabar teks dirbti „nuožmios“ konkurencijos tarp 60 savivaldybių sąlygomis. Dar viena „naujiena“ ta, kad, Vyriausybei nusprendus daugiau lėšų skirti Lietuvos miestams, Tauragės regioninei plėtrai skiriamos lėšos sumažėjo beveik 41 proc. (nuo 194,5 mln. Lt 2007–2013 metams iki 114 mln. Lt 2014–2020 metams), tad ir Jurbarko galimybės gauti ES fondų paramą mažėja ta pačia proporcija.

            Ką pavyko padaryti?

Stengiamės suvaldyti gana sudėtingą padėtį, renovuojant net 21-mąjį Jurbarko miesto daugiabutį. Pripažinkime, kad tokia gausybė projektų ir darbų bei administravimo vaidmuo, tekęs savivaldybės įmonei „Jurbarko komunalininkas“, yra be galo rimtas iššūkis, reikalaujantis daug pastangų ir iš savivaldybės administracijos darbuotojų. Tikimės geranoriško supratimo ir pagalbos iš renovuojamų namų gyventojų, keičiantis informacija apie pastebimus trūkumus, ir šiek tiek pakantumo dėl ne visada prisilaikomų darbų įvykdymo terminų ar sukeliamų nepatogumų.

Įsteigta Vietos veiklos grupė (VVG) „Jurbarkas“ ir jau pateikta paraiška veiklos strategijos parengimo finansavimui gauti. Tai pagrindas siekiant gauti finansinę paramą Jurbarko miesto bendruomenėms ir verslui iš Vidaus reikalų ministerijos administruojamų ES paramos fondų.

Per gana trumpą laikotarpį pavyko aplankyti didžiąją dalį seniūnijų (Viešvilės, Smalininkų, Eržvilko, Juodaičių, Veliuonos, Girdžių, Šimkaičių, Seredžiaus, Skirsnemunės) ir susirinkti pirminę informaciją apie gyventojams aktualias problemas ir poreikius. Ši informacija būtina apsisprendžiant dėl investicijų ne tik Tauragės regioninės plėtros taryboje, bet ir derinant programas su Lietuvos kelių direkcija ir kt.

Pavyko užmegzti abipusiškai naudingus ryšius su Kauno rajono ir miesto savivaldybių vadovais. Tiesioginiai kontaktai ir glaudus bendradarbiavimas rengiant bendrus projektus duos neabejotiną naudą ne tik šiluminės energijos gamybos srityje (išlaikant tam tikrą kainų stabilumą už pagaminamą šilumą), bet ir turėtų pritraukti didesnę perkamąją galią turinčių Kauno miesto ir rajono gyventojų dėmesį Jurbarko krašto lankytinoms vietoms ir turistams teikiamoms paslaugoms. Tai geriau nei lozungai turėtų paskatinti verslą kurti naujas darbo vietas paslaugų sektoriuje ir ieškoti naujų veiklos formų, tenkinant atvykstančių turistų poreikius.

Galima būtų minėti vykdytus ar šiuo metu atliekamus darbus, susijusius su vos ne kasdien iškylančių trūkumų šalinimu net ir valstybinei priėmimo komisijai priduotuose objektuose. Pavyzdžiui, vien tik futbolo ir regbio stadiono aikštės įrengimo trūkumų šalinimas ir priežiūros organizavimas pareikalavo ir pareikalaus ne tik žmogiškų, bet ir neišvengiamų papildomų finansinių resursų.

Tai tik keli, bet gana svarbūs įvykiai, įrodantys gebėjimą dirbti kartu!

           Ko sieksime?

Suvokdami atsakomybę ir esamas galimybes, valdanti dauguma suderino politinę veiklos programą, kurioje (bene pirmą kartą visoje Jurbarko savivaldos istorijoje) yra išdėstyti pagrindiniai prioritetai ir siekiai.

Šioje programoje išdėstyti prioritetai lems ne tik kasdieninius sprendimus, bet ir požiūrį į galimybes pasinaudoti ES fondų pagalba. Jau dabar galima teigti, kad ryškus prioritetas bus teikiamas: vandentvarkai (centralizuotam vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui bei valymui), keliams (asfaltavimui bei priežiūrai) ir gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimui tamsiu paros laikotarpiu, šių projektų įgyvendinimui.

Sieksime optimizuoti savivaldybės administracinius išteklius ir gebėjimus. Iki rugsėjo mėnesio pabaigos bus parengtas ir pateiktas svarstyti savivaldybės tarybai naujas administracijos struktūros modelis. Ne darbuotojų skaičius, o jų kompetencija turi lemti administracijos gebėjimus spręsti iškylančius uždavinius ir gauti deramą atlygį už kokybiškai atliekamą darbą.

Jau dabar matome poreikį sunorminti įvairių projektų inicijavimo, derinimo ir administravimo procedūras ir asmeninę atsakomybę už pavestų funkcijų vykdymą. Šiuo tikslu rengiamas projektų inicijavimo, derinimo, vykdymo ir atsiskaitymo aprašas, kuris bus tvirtinamas kartu su nauju administracijos struktūros modeliu. Nesitaikstysime su duodamų pavedimų nevykdymu, vilkinimu ir atsainiu požiūriu į gyventojų prašymus.

            Ko tikimės?

Bendras darbas siekiant kurti tinkamas sąlygas investicijų pritraukimui ir naujų darbo vietų sukūrimui telks ne tik valdančios daugumos, bet ir oponuojančios mažumos atstovus teikti konstruktyvius pasiūlymus ir dalyvauti konkrečioje veikloje vietoje demonstratyvių bandymų kaišioti pagalius į ratus lygioje vietoje.

Tikimės didesnio gyventojų pilietinio aktyvumo, ne tik ieškant sprendimų, bet ir įgyvendinant jau priimtus sprendimus. Pasiremdami saugios kaimynystės principais, galime sukurti saugią aplinką ne tik sau, bet ir Jurbarko krašto svečiams. Galime tapti kultūringų santykių ir šio krašto tradicijų puoselėtojais ir taip pritraukti čia atvykstančių dėmesį, pagarbą.

Gerbdami tradicijas ir mūsų krašto istorinį paveldą, galime ugdyti pilietinę visuomenę, kurios nariai didžiuosis prasmingu gyvenimu Jurbarko krašte.

 

Jurbarko rajono  savivaldybės meras                                                                       Skirmantas Mockevičius
 Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojas                                                              Saulius Lapėnas
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė                                                      Vida Rekešienė
Jurbarko rajono  savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas                 Viktoras Ganusauskas

Originalų tekstą su parašais rasite čia: Jurbarko raj sav SIMTADIENIS

Tai pat žiūrėkite

UŽ KĄ BALSUOTI, O UŽ KĄ GALI BŪTI ITIN PAVOJINGA!

Už ką balsuoti?             Pastarosiomis dienomis šį klausimą man užduoda vis dažniau. Neturiu jokio noro …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *