Apie futbolo ir regbio stadioną Jurbarke

Susiję straipsniai

„PARTIZANO RAUDA“ pagal Leonard Cohen atliekamą dainą „THE PARTISAN“

2019-05-19

KONCESIJOS SUTARTIES PRATĘSIMAS GALIMAS TIK PANAIKINUS 72 p. IR PARENGUS NAUJĄ REDAKCIJĄ!

2019-03-27

Pagal kieno dūdelę šoko buvusio mero Ričardo Juškos administracija? (II)

2019-03-12

Futbolo ir regbio stadiono Jurbarko mieste tema pastaruoju metu gvildenama įvairiuose pasitarimuose, savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose, laikraščių puslapiuose ir interneto svetainėse. Nusikalstama ir neatsakinga būtų, pritarus teiginiui, kad „rekonstruotas stadionas tinka tik ožkoms ganyti“, į viską numoti ranka ir visas su tuo susijusias problemas nurašyti į nuostolius kaip buvusios valdžios nevykusių sprendimų pasekmes.

Kam reikalingas stadionas

Akivaizdus faktas – be tiesioginės įtakos sveikai gyvensenai, sporto industrija sąlygoja ne tik miesto ir rajono vystymąsi, bet ir formuoja su tuo susijusių paslaugų vartojimą, skatina aktyvų turizmą, pritraukia investicijas, kuria naujas darbo vietas. Sporto varžybų metu generuojamos pajamos žiūrovų maitinimo paslaugų teikėjams, o varžybų organizatoriai gauna pajamų iš reklamos užsakovų ir rėmėjų. Tokių renginių metu padidėja atvykstančių turistų susidomėjimas krašto istorija ir kultūra. Tai paskata vystytis ir investuoti ne tik vietiniams įvairiausių paslaugų teikėjams, bet ir investicijų atėjimui iš šalies.

Taigi, jei norime, kad išleisti pinigai stadiono statybai atneštų naudą visiems gyventojams ir verslui, tai tokio profesionaliam sportui pritaikyto stadiono paskirtis – galimybė rengti aukšto regiono ir respublikos lygio varžybas.

Apie funkcionalumą

Labai svarbu suvokti su stadionu susijusių problemų esmę. Man, kaip ir bet kuriam architektui, prioritetinis uždavinys yra objekto šimtaprocentinis funkcionalumas. Kaip durys turi atitikti staktą, o stogas privalo apsaugoti pastatą nuo kritulių ir saulės, taip ir stadione – turi vykti varžybos bei turi būti tenkinami čia susirenkančių žmonių poreikiai. Būtent per bet kurio objekto funkcionalumo vertinimą išryškėja skirtumas tarp biurokratinio ir profesionalaus požiūrių. Biurokratui svarbesnis pliusiukas  ant popieriaus nei realaus funkcionalumo užtikrinimas. Tik visišku neišmanymu galima pagrįsti buvusių vadovų sprendimus, kurie lėmė tokią situaciją, kad  popieriuje stadionas kaip ir yra (tai patvirtina ir parašai ant statybos darbų priėmimo akto), o vykdyti varžybų… kol kas neįmanoma.

Reikalavimai visiems stadionams vienodi

Jei norime rengti aukštesnio lygio varžybas (o iš to tikimės turėti dar ir papildomos naudos), tai stadionas turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, Lietuvos futbolo federacija (LFF) kontroliuoja nacionalines vyrų ir moterų rinktines, taip pat organizuoja vyrų lygų bei taurės varžybas ir savo veikloje ji vadovaujasi bendrais FIFA ir UEFA reikalavimais. Tai nėra paslaptis nei architektams, nei valdininkams ir interneto portaluose galime perskaityti:

„Aukščiausios kokybės žaidimo aikštė – fundamentalus pagrindas rengiant varžybas. Tai pagrindinis prioritetas. Būtina jau projektavimo metu pasitelkti patirtį turinčių specialistų pagalbą, kuriant aukščiausios kokybės žaidimo lauką. […] Aikštė turi būti idealiai lygi. Ją turi dengti natūralios arba sintetinės žolės gazonas, kurio būklė turi būti ideali. Esant natūralios žolės dangai, būtinos efektyvios laistymo sistemos sausros metu. […] Tarp pagrindinių futbolo aikščių charakteristikų yra reikalavimai paviršinio ir giluminio drenažo sistemoms, sudarančioms galimybę žaisti net lyjant stipriam lietui. Tai sudaro sąlygas palaikyti varžybų eigą nepalankiomis oro sąlygomis ir nenuvilia žiūrovų, tai savo ruožtu mažėtų pajamos. Varžyboms skirtas laukas turi būti itin lygus, sudarantis tinkamas sąlygas žaidėjams judėti aikštėje nerizikuojant gauti traumas ar netikėtai pargriūti. Žolė gazonui turi būti vienarūšė visame plote, su gerai išvystyta šaknų sistema ir sparčiai atauganti.

(www.fifa.com „Football Stadiums“. Technical recommendations and requirements. 4.2 Playing field quality.)

Nuo ko viskas prasidėjo

Kad galėtume objektyviau vertinti šiandieninę situaciją, susiklosčiusią aptariamame objekte, būtina prisiminti šio projekto atsiradimo istoriją.

„Nuo 2007 metų Jurbarke kilo jaunųjų regbininkų sportinis meistriškumas. Į Jurbarką atvykdavo vis aukštesnio lygio regbio komandos. 2008–2010 metais Jurbarko stadione vykdavo Lietuvos, Baltijos šalių vaikų, jaunučių jaunimo ir suaugusiųjų regbio čempionatai. 2010 metais įvyko EuroposjJaunių regbio atrankos turnyras. Lietuvos rinktinė, kurioje žaidė šeši jurbarkiškia,i iškovojo teisę dalyvauti kitame Europos čempionato etape. Tuo pačiu laikotarpiu suaktyvėjo Jurbarko futbolininkai, Sporto centre treniravosi trys vaikų ir jaunučių grupės. Sporto klubas „Vulkanas“ taip pat pradėjo treniruoti jaunuosius futbolininkus. Jurbarko suaugusieji futbolininkai sėkmingai dalyvaudavo „Žalgirio“ sporto draugijos vasaros žaidynėse, kur iškovodavo prizines vietas. 2009 m. SK „Vulkanas“ ir FK „Mituva“ dalyvavo Lietuvo futbolo federacijos III lygos Kauno apskrities „B“ diviziono futbolo pirmenybėse, ir „Mituvos“ futbolininkai iškovojo antrąją vietą.

Jurbarko futbolo stadionas neatitiko keliamų reikalavimų vykdyti aukšto lygio respublikines ir tarptautines regbio ir futbolo varžybas. Todėl Jurbarko rajono kūno kultūros ir sporto centro darbuotojai emėsi iniciatyvos paieškai – iš kur gauti lėšų stadiono rekonstrukcijai. Kalbėjomės su Jurbarko savivaldybės administracija apie galimybę dalyvauti tarpatautiniuose projektuose dėl stadiono rekonstrukcijos, kad reikės savivaldybės piniginio įnašo. Administracija pritarė.“ –prisimena Jurbarko sporto centro direktorius Antanas Domeika.

Viskas gana suprantama ir logiška – siekiant aukštesnio sportinio meistriškumo ir norint tapti patrauklia aukštesnių lygų varžybų vieta  Jurbarkui gyvybiškai būtinas gerokai aukštesnius reikalavimus tenkinantis stadionas su tam tinkama infrastruktūra ir tam tikslui skirtais statiniais.

Čia verta atkreipti dėmesį į Lietuvos futbolo federacijos varžybų nuostatus, kuriuose yra keletas svarbių sąlygų. Futbolo klubai, norintys pakelti savo reitingą, privalo žaisti ne tik svečiuose, bet ir rengti varžybas savo aikštėse. („Ketvirtfinaliuose ir pusfinaliuose poros paskirstomos burtų keliu ir žaidžiamos dvejos rungtynės (namuose ir išvykoje)“. LFF TAURĖS VARŽYBOS. „2014 METŲ LIETUVOS FUTBOLO FEDERACIJOS VARŽYBŲ NUOSTATAI“, 10 psl. www.lff.lt )
Būtent todėl „klubas turi turėti stadioną, atitinkantį šių Nuostatų bei LFF klubų licencijavimo taisyklių reikalavimus,  taip pat prisiimti visą atsakomybę už sklandų namų varžybų vykdymą.“ (12 psl.)

Tai ir logiška, nes generuojamos pajamos iš varžybų organizavimo neturėtų tekti išskirtinai tik vienai komandai ar to rajono gyventojams, ir tai iš esmės naikintų sveiką konkurenciją tarp visų regionų.

Jau 2010 metais buvo parengta galimybių studija

Suformavus užduotį projektuotojams ir gavus iš jų pirminius skaičiavimus, pradėjo aiškėti, kad tokio objekto sąmata gali siekti beveik 7 milijonus litų. Buvo galima tikėtis gauti tik apie 2,6 mln. Lt. Kaip dažniausiai ir būna, trūkstant pinigų, teko riboti poreikius ir atsisakyti gerokai didesnio vietų skaičiaus tribūnose, dirbtinės dangos (treniruotėms skirtoje aikštelėje), stacionarios laistymo įrangos, automobilių stovėjimo aikštelių, išklotų trinkelėmis, ir t.t.

Atkreipiu dėmesį, kad buvo atsisakyta laistymo sistemos, kuri tarptautinių sporto organizacijų nuomone yra viena iš esminių sąlygų, siekiant tinkamo aikštyno eksploatavimo. Būtent šioje stadijoje buvo neužtikrinta esminė sąlyga, stadiono funkcionalumo užtikrinimui. To nebūtų buvę, jei tokie sprendimai būtų buvę derinami su specialistais, o ne su biurokratais – mėgėjais.

Kuo gi kitu, jei ne noru sutaupyti išlaidas projekto įgyvendinimui, galima paaiškinti sprendimo, kieno sąskaita tai padaryti,  autorių motyvus? Tai kol kas apgaubta paslapties šydu, nes taip ir nepavyko rasti jokių dokumentų apie tai, kodėl buvo priimami tokie sprendimai, kaip ir pavardžių asmenų, kurie tai inicijavo ir tokius sprendimus priėmė.

Stadiono projekto įgyvendinimas

Taigi suderinus finansavimo sąlygas, parengus projektą ir atlikus viešųjų pirkimų procedūras, buvo pradėtas įgyvendinti projektas „Infrastruktūros plėtra ir bendradarbiavimas sveikatinimo švietimo srityje“ („Infrastructure Development and Cooperation in Health Education“) Nr. ILPR.02.02.00-72-037/10, vykdomas pagal 2007–2013 m. Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos EKPP bendradarbiavimo per sieną programą.

2012 metais parengtame techniniame Jurbarko miesto stadiono projekte buvo numatyta futbolo-regbio aikštės 9952,42 kv. m ir stadiono pagalbinio pastato rekonstrukcijų bei priestato statybos darbai.

Įvykus viešiesiems pirkimams, konkursą atlikti Jurbarko miesto stadiono rekonstrukcijos darbus laimėjo UAB „Statybos ritmas“ ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. buvo pasirašyta sutartis už 2 559 128,12 Lt (su PVM) sumą, numatyti šie darbai:

futbolo-regbio aikštės rekonstrukcijos darbai – 1 117 161,61 Lt;

stadiono pagalbinio pastato rekonstrukcijos darbai – 34 520,00 Lt;

stadiono pagalbinio pastato priestato statybos darbai – 1 399 446,51 Lt;

informacinis stendas – 5 000,00 Lt;

nuolatinis aiškinamasis stendas (atminimo lenta) – 3 000,00 Lt.

Darbus vykdė UAB „Statybos ritmas“, o techninę priežiūrą atliko UAB „Saugvila“

Futbolo-regbio aikštės 9 952,42 kv. m plote rekonstrukciją apėmė pagrindo ir dirvos paruošimą būsimiems gazonams, mechaniniu būdu užpilant 15 cm storio sluoksnį augalinio dirvožemio (panaudojant dalį esamo augalinio grunto), bei paprastų parterinių ir mauritaniškų gazonų užsėjimą rankiniu būdu.

Čia reikia stabtelėti ir konstatuoti, kad pirmą kartą žolės sėklos buvo išbertos 2014 metų rugpjūčio viduryje. Vilties tais pačiais metais užauginti visus reikalavimus atitinkančią veją nebegalima buvo tikėtis vien dėl praleisto tinkamiausio agrotechninio laikotarpio (balandžio – gegužės mėnesiais). Bet akivaizdus faktas, kad stadiono projekte numatyta žalia žolės danga nebuvo įrengta iki projektinio lygio, nesutrukdė 2014 metų vasario mėnesį šį objektą priduoti valstybinei komisijai, rangovui pateikus garantinį raštą ištaisyti akivaizdžius trūkumus, kai tik orai tam bus palankesni.

Prieš pasirašant Statybos užbaigimo aktą, buvo pasirašytas statybos rangovo garantinis raštas dėl nesudygusios žolės. Garantiniame rašte buvo įsipareigota nupurkšti veją nuo piktžolių ir iki 2015 m. gegužės 15 d. atsėti nesudygusią veją. Nesudygusi veja buvo atsėta ir patręšta. Garantinis laikas stadiono dangai (vejai) numatytas ne mažiau nei 5 m.

 

Problemos dėl pastato eksploatavimo

Vykdant viešuosius pirkimus pagal „mažiausią kainą“, buvo „sutaupytos“ lėšos, skirtos rangos darbams, tačiau vietoje to, kad būtų įsigyta, tai, kas anksčiau buvo išbraukta iš projekto (kad ir laistymo įranga, be kurios neįmanomas stadiono vejos išauginimas ir eksploatavimas), buvo nuspręsta papildomai nupirkti stadiono pastato šildymo-vėdinimo techninio projekto dalies parengimo paslaugas su  rangos darbais. Ir ne bet kokio šildymo, o šildymo elektra!

Įvykus viešiesiems pirkimams Jurbarko miesto stadiono rekonstrukcijos papildomų darbų sutartis 2014 m. rugpjūčio18 d. pasirašyta su UAB „Statybos ritmas“. Bendra sutarties kaina 145 000,00 Lt (su PVM).

Natūralu būtų kelti klausimą: kodėl staiga kilo poreikis šildyti statinį žinant, kad futbolo ir regbio varžybų šaltuoju metų laikotarpiu niekas nerengia? Taigi ir persirengimo patalpų naudojimas turėtų būti pristabdomas iki kito šiltesnio laikotarpio pradžios. Tuo labiau kad jau pirminiame projekte šildymas net ir nebuvo numatytas. Galima tik nuspėti kodėl buvo nuspręsta įrengti šildymą, nes jokių dokumentų apie tai neteko pamatyti. Tikėtina, kad tokį sprendimą lėmė projektuotojų numatytos ir darbų metu panaudotos vidaus apdailai (luboms ir sienoms) medžiagos, turinčios savo sudėtyje gipso. Pakabinamos lubos, gipso kartono plokštės. būdamos neatsparios drėgmei, kuri susikauptų šaltuoju metų laikotarpiu, deformuotųsi ar net pradėtų pelyti.

Sunku dabar pasakyti, kodėl į šias aplinkybes  laiku neatsižvelgė projekto užsakovai ar už projekto ekspertizę atsakingi asmenys. Esama situacija reikalavo skubaus apsisprendimo – įrengti šildymo sistemą arba atsisakyti drėgmei neatsparių medžiagų panaudojimo. Bet kokiu atveju sprendimas šildyti elektra, tikrai nebuvo racionalus (dėl nepakankamos atitvarinių sienų šiluminės varžos) ir dėl pernelyg brangių kaštų. Kaip parodė realūs bandymai (palaikant persirengimo patalpose 8-10 laipsnių temperatūrą), išlaidos sausio mėnesį siekė 630, vasario – 230, kovo – 130, balandžio 130, gegužės 80 eurų sumas (Sporto centro duomenimis). O kaip pamename, didelių žiemos šalčių šių metų pradžioje kaip ir nebuvo.

 

Kokie galimi sprendimai

Turime stadioną, kurio aikštės žolės dangos įrengimas priklausys ne tik nuo to, ar turėsime su kuo, esant poreikiui, palaistyti ir ar rangovas įvykdys savo garantinius įsipareigojimus. Jau artimiausiu metu savivaldybės taryba turės nuspręsti, kas visa tai ir už kokias lėšas eksploatuos (prižiūrės aplinką, pjaus ir laistys žolę, rūpinsis pastato eksploatavimu ir renginių planavimu bei organizavimu).

Todėl bendromis pastangomis ieškant išeities iš susidariusios padėties, reikia atlikti stadiono ir persirengimo patalpų eksploatavimo galimybių modeliavimą ir išsamesnę galimų alternatyvų analizę. Tik palyginus šiuos duomenis, savivaldybės tarybos nariai galės priimti tinkamą sprendimą. Sprendimų parengimui laiko turime iki liepos mėnesio pabaigoje vyksiančio Jurbarko savivaldybės tarybos posėdžio.

Svarbiausia tai, kad jei iš tiesų norime prasmingai eksploatuoti aukštus reikalavimus tenkinantį sporto kompleksą, papildomai pritrauksiantį atvykstančius į mūsų kraštą turistus, turime būti itin apdairūs ir išmintingi. Priešingu atveju, galvodami tik apie įmanomai „pigų“ šiandieninių problemų sprendimą, nematydami ilgametės perspektyvos ir nekeldami sau ambicingų tikslų, jau panaudotus pinigus paleisime vėjais ir niekam tai neatneš jokios naudos, o tik kartėlį dėl sužlugusių galimybių.

 

Saulius Lapėnas

Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojas