APGINKIME KOVO 11 (2 dalis) arba keletas žodžių, ginant kovo 11 atkurtos Lietuvos nepriklausomybės dieną

Kovo-11-dienos-sventei-WP_000137-2_web (1)Brangūs Lietuvos piliečiai! Sveikinu su kovo 11-osios švente.

Lietuvai švenčiant kovo 11 dieną atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 25 metų sukaktį, puoselėju viltį, kad ir ateinantį 25 metų laikotarpį galėsiu čia dirbti, didžiuotis savo Tėvyne, žavėtis savo gyvenamąja aplinka, savo vaikų pasiekimais ir tikėti savo ateitimi šiame nuostabiame krašte prie Nemuno.

Visada su Jumis

Saulius Lapėnas

APGINKIME KOVO 11  (2 dalis)

Šventimas šio itin svarbaus įvykio mūsų valstybei, neturėtų pasireikšti tik iškilmingomis kalbomis ir formaliais renginiais. Kasdien, kiekvienas savo veiksmais, žodžiais ar savo neveiklumu mes darome įtaką, formuodami sąlygas mūsų valstybės klestėjimui arba jos žūčiai. Gaila, bet šiandien, sparčiai besikeičiančiomis sąlygomis, bet kokie pasiekimai turi būti ir ginami. Ar vertinam savo valstybę, ar apginsime suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą? Ar tai taip paprasta? Istorija žino daug pavyzdžių, kokie galimi pavojai mūsų laukia, šiame kelyje. Istoriniai sugretinimai duoda galimybę pažvelgti kitu kampu į tai kas šiandien vyksta Lietuvoje.

Ir turiu galvoje ne tik Rusijos agresyvią politiką – tai aiški ir tiesioginė grėsmė. Bet dar didesnis pavojus harmoningos visuomenės ir šalies vystymuisi kyla dėl totalaus nemokšiškumo, dėl realių faktų pakeitimo (ignoravimo) beprasmėmis nuomonėmis (grindžiamomis to paties nemokšiškumo), dėl savo teisių nežinojimo, dėl abejingumo ir tingėjimo atstovauti savo valstybės ir piliečių interesus. O gal mums to nebereikia?

Suverenitetas

Pavyzdžiui, klausimas asmeniškai Jums: ar dar reikalingas suverenitetas (liaudies teisė į aukščiausią valdžią valstybėje), jei atsirado daug norinčių jo atsisakyti? Juk nacionalinis suverenitetas nėra savaime įgyjamas su bet kurios nacijos atsiradimu, o atsiranda vystantis socialinei – ekonominei ir politinei visuomenei sanklodai. Nacionalinis suverenitetas savo esme yra demokratinis principas, kuris veikia nacijai suvokus savo gyvybinius poreikius. Ar šis klausimas yra Jūsų gyvybinių interesų tarpe, ar esate linkę jį aklai kam nors patikėti?

Teritorinis vientisumas

Atrodytų, kad dėl valstybės teritorinio vientisumo visi viską supranta. Bet ir jį reikia apginti. Ir ne tik nuo akivaizdžios grėsmės iš Rusijos pusės.

Pagal tarptautinę teisę – sienos tarp valstybių negali būti keičiamos panaudojant jėgą ar grasinant jėga. Egzistuoja taikūs būdai keisti sienų padėtį, derantis tarp valstybių ir sudarant sutartis. Tik prieš porą dienų „The Telegraph” pranešė, kad „Čekija pasirengusi atiduoti dalį savo teritorijos Lenkijai“. Nurodoma, kad „Čekijos valdžia, siekdama palaikyti gerus santykius su Lenkija yra pasirengusi atiduoti ginčytinas šiaurės Moravijos ir Bohemijos teritorijas“. Nežinau kokie žaidimai ir kokie motyvai lėmė keistą Čekijos valdžios apsisprendimą, tačiau puikiai suprantu vieno iš komentatorių pastabą: „Na, prasideda!”

Tarptautinė teisė taip pat pripažįsta pasirašius sutartis vykstančius valstybinių sienų pasikeitimus, kai tam tikros teritorijos parduodamos arba perduodamos kaip kompensacija…

Paprasčiau tariant, viską sprendžia pinigai.

O ką mes žinome apie mūsų šalies finansines galimybes? Valstybės skola (kaip ir savivaldybių skolos) tik auga, o valdžia, rodos, net nesuka sau galvos, kaip nutraukti tokią praktiką, kaip sustiprinti valstybės ekonomiką, kaip duoti galimybę žmonėms dirbti ir uždirbti, kaip sutvirtinti Lietuvos finansinę nepriklausomybę (akivaizdžiai tai matau ir Jurbarko rajono savivaldybės biudžeto projekte – realių prioritetų investicijų pritraukimui nesimato, o akis bado neslepiamas „optimizmas“, kad dar yra neišnaudotas skolinimosi limitas. Suprantama, kad taip gerokai paprasčiau gyventi. Tik kiek ilgai?)

Taigi ką mes žinome apie skolas?  Tai, kad vėliau ar anksčiau teks jas atiduoti. O jei nėra pinigų? Štai tada sukaupę mūsų įsiskolinimus ir gali prisiminti apie galimas kompensacijas… Ir tai realybė stebint Graikijos likimą, kai buvo priversta atiduoti nacionalinį turtą, likviduojant krizės pasekmes. Kalba eina ne tik apie valstybės objektų išpardavimą sumažintomis kainomis: didžiausias Europoje tarptautinis aerouostas Atėnuose, dujų korporacija, energetikos korporacija, Pirėjo ir Salonikų uostai, geležinkelių tinklas, vandens tiekimo kompanija, paplūdimiai ir t.t.

Tarp kitko daugiausia pasipiktinimo tarp graikų sukėlė „trojkos“ reikalavimas, kad Graikijos valstybės nekilnojamo turto išpardavimu užsiimtų užsienio ekspertai iš kontroliuojančiosios įmonės (holdingo kompanijos), reziduojančios Liuksemburge. Pagal Reuters pranešimą, šis kreditorių reikalavimas paaiškinamas noru panaikinti biurokratines (arba teisėtas nacionalines? – S.L.) kliūtis, trukdančias masiškam Graikijos privatizavimui.

Naudos iš šios privatizacijos graikų liaudžiai nedaug, krizė tebesitęsia, o pinigai gauti už išparduotą turtą buvo paskirti skolos aptarnavimui (palūkanoms apmokėti). Todėl dabar jau niekas nebetrukdo tęsti „prichvatizaciją“, kaip valstybės skolų padengimo būdą.

Ir štai praeitų metų pabaigoje, kaip pranešė „The Wall Street Journal“, graikus privertė pateikti pardavimui 20 salų, kuriomis iš karto susidomėjo rusų oligarchai… („…25 metų milijardieriaus dukra Jaketerina Rybolovjeva už 158 milijonų dolerių įsigijo Skorpijos salą.“)

Panašu, kad tai tik pradžia kuriant naują modelį, pasaulio perdalinimui. Iš pradžių įveda į madą valstybės skolos didinimą, o po to reikalauja kompensacijų.. (Apie panašų būdą jau esu rašęs, kaip ES „padovanojo“ Kipro karines bazes Rusijai: http://slapenas.lt/?p=4049 )

Kai kas pasakys, Lietuva – ne Graikija… Teisingai, Lietuvos teritorija ir BVP rodikliai mažesni, todėl ir noro gelbėti ją euro biurokratams gali nebūti. Išgelbėti Lietuvą galime tik mes patys, savo rankomis ir pastangomis sukūrę stipria ir ekonomiškai nepriklausomą valstybę.

Ir tai toli gražu ne visos problemos su kuriomis teks realiai susidurti. Apie kitus aspektus Jūs galėsite perskaityti mano straipsnyje „APGINKIME KOVO 11“ (1 dalis), kuris turėtų pasirodyti artimiausią penktadienį savaitraštyje „RESPUBLIKA“ 2015.03.13. 

 

SU MŪSŲ VALSTYBĖS ŠVENTE!

LINKIU VERTINTI TAI, KĄ TURIME, IR KOL DAR TURIME.

Šaltiniai:

„The Telegraph“. – Czech Republic to hand over 900 acres of territory to Poland in border dispute 2015. 03.05 http://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/europe/czechrepublic/11452364/Czech-Republic-to-hand-over-900-acres-of-territory-to-Poland-in-border-dispute.html

„The Wall Street Journal“ – How to Buy a Greek Island – 2014.12.11

About 20 privately owned Greek islands are currently up for sale, some for the first time in generations.

http://www.wsj.com/articles/how-to-buy-a-greek-island-1418325924

 

„Reuters” – Euro zone, IMF to press Greece for foreign agency to sell assets – 2013.09.29

http://www.reuters.com/article/2013/08/29/eurozone-greece-privatisation-idUSL6N0GU1FC20130829

 

 „Deutsche Welle“ – 2013.09.01EN – Greece rejects new oversight for privatization fund – http://dw.de/p/19Znq, RUГреция против приватизационного плана ЕСhttp://dw.de/p/19Zmb

 

„The Financial Times“: Greek fury at plan for EU budget control – 2012.01.30

http://www.ft.com/intl/cms/s/0/c54ff27c-4a99-11e1-a11e-00144feabdc0.html

 

„EUobserver.com“ Greece faces ‘massive’ loss of sovereignty – 2011.07.04

http://euobserver.com/9/32582

 

 

Tai pat žiūrėkite

Į KOVĄ SU DEZINFORMACIJA! Kas kiša kiaulę Kanados ir Belgijos merams?

Akivaizdi ir trumpa tiriamosios žurnalistikos pamoka. Manęs kartais klausia, kodėl užsiimu tiriamąja žurnalistika – ilgai …

Vienas komentaras

  1. Ačiū, Jus t.p. sveikiname su švente…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *