Kaip rasti duomenis Eurostat portale

Kai kurie komentarai po straipsnio apie išaugusią Estijos valstybės skolą, leidžia man daryti išvadą, kad net ekonomistų, politikų ir finansų analitikų tarpe yra nemažai tokių, kurie nežino kaip naudotis Eurostat portalu, kuriame Europos Komisija publikuoja oficialius statistinius duomenis apie ekonominę situaciją ES.

Akivaizdu, sudėtinga portalo struktūra ir tai, kad nėra versijos lietuvių kalba, daliai mūsų piliečių tampa neįveikiama užduotimi ar apsunkinta galimybe sužinoti realius faktus. Tačiau, tai laikau mūsų pilietine pareiga, tame tarpe ir kaip pilnateisių ES narių – mokėti susivokti ES ekonominiuose procesuose. Be patikimų žinių, aklai eidami paskui populistus, mes nesugebėsime priimti tinkamų sprendimų ir kovoti ne tik už savo, bet ir už visos ES interesus.

Tiems kas nori savarankiškai naudotis patikima informacija apie ekonominę situaciją iš pirminių šaltinių (tikiuosi čia nekils abejonių dėl Europos komisijos portalo patikimumo), parengiau trumpą naudojimosi Eurostat portalu savimokos vadovėlį.

Saulius Lapenas – Kaip rasti duomenis Eurostat portale.2014 – Savimokos vadovelis (*.pdf 6 MB)

Tiem kas primiršo, priminsiu: „Eurostatas yra Europos Sąjungos statistikos tarnyba. Ji skelbia oficialius suderintus Europos Sąjungos, euro zonos, Europos ekonomikos statistinius rodiklius ir pateikia palyginamą, patikimą ir objektyvią kintančios Europos panoramą. Kad parengtų šią statistinę informaciją, Eurostatas renka duomenis iš nacionalinių statistikos institucijų ir suderina juos pagal vieną metodiką. “ (http://eurostatgidas.stat.gov.lt/lt/ )

Tai pat žiūrėkite

Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo. (I)

Šiandien mes turime unikalią galimybę, beveik fantastinę, pasižiūrėti į ateitį, ir sužinoti kaip gyvenasi šalyje, …

3 komentarai

  1. Kritikas Pikčiurna

    Eurostatgidas: …“Kad parengtų šią statistinę informaciją, Eurostatas renka duomenis iš nacionalinių statistikos institucijų ir suderina juos pagal vieną metodiką”
    Štai čia ir gludi visa problema. Nežinau, kaip pateikiama, renkama ir apibendrinama statistinė informacija kitose šalyse, bet Lietuvoje, kur šešėlinė ekonomika sudaro 30%-40% ir praktikuojama dviguba buhalterija, statistiniai duomenys didele dalimi yra išlaužti iš piršto, nebent didžiųjų skaičių dėsnis ir speciali metodika garantuoja teisingas tendencijas, nors konkretūs duomenys turi būti pernormuoti (pakeisti mato vienetai taip, kad visa santykinių dalių suma būtų lygi 100%, kad atitiktų tikrą padėtį ir bent iš dalies pašalintų iškraipymus). Apie tokią stebuklingą metodiką man neteko girdėti…
    Jau ne kartą esu užsiminęs, kad negalima gauti tikro bendro vaizdo, kai kiekvienas subjektas optimizuoja tiktai tai, kas yra jo lėkštėje, gulinčioje ant bendro stalo. Tie maži(?!) iškraipymai lėkštėse katastrofiškai iškreipia bendrą vaizdą, nes paklaidos, priešingai nei pinigai, turi fantastišką savybę kauptis.
    Kad tas efektas yra bendras visame Pasaulyje netiesiogiai kalba faktai – pasikartojančios krizės ir burbulai.
    Kodėl jie taip skandalingai netikėtai užklumpa, jei renkami teisingi duomenys ir artėjančių katastrofų ženklai turėtų būti matomi statistikoje?
    Todėl teisingai yra sakoma, kad yra trys melo rūšys: grubus melas, subtilus melas ir statistika.
    Priminsiu, kad Algirdas Gediminas Šemeta, statybų magnato sūnus, nuo 2001 m. rugsėjo iki 2008 m. gruodžio mėn. – Statistikos departamento prie LRV generalinis direktorius, nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki 2009 m. birželio 29 d. LR finansų ministras, o dabar yra ES komisaras, atsakingas už mokesčius ir muitų politiką, auditą bei kovą su sukčiavimu.
    Yra nuomonė, kad vilkai geriausiai saugo ėriukus … nuo ilgo gyvenimo…
    Tai kodėl Lietuvoje buvo kilusi krizė ir jos skola išaugo nuo 12,16 mlrd. Lt 2004 m. iki 60,06 mlrd. Lt 2014 m.? Čia, žinoma, be ES paramos.
    Gal taip buvo suplanuota?
    Kas yra tų planų autoriai?

    Gal tik statistikoje gyvenimas gerėja? Nes kai nueini į parduotuvę ir paskaičiuoji pinigus savoje kišenėje, susidaro visai kitas vaizdas.

    • Dėkoju už komentarus.
      Bet tenka pastebėti, kad bent jau Eurostat portale, realybė nėra jau tokia graži, kad galima būtų įtarti duomenų „pritempimu“.
      Bet kodėl niekas neskambina varpais artėjant akivaizdžiom krizinėm situacijom, klausimas turėtų būti skiriamas mūsų finansų ir ekonomikos ekspertams (ar bent jau save tokiais įvardijantiems veikėjams), kurie dažniausiai atstovauja bankų ir politikų įgeidžiams ir nejaučia sąžinės graužaties manipuliuodami statistiniais bei sociologinių apklausų duomenimis.
      Todėl ir platinu, neabejingiems Lietuvos piliečiams, šį vadovėlį, kad patys piliečiai galėtų pastebėti ir įvertinti kai kurių „ekspertų“ bandymus mums „pūsti miglą į akis“.

      • Kritikas Pikčiurna

        Visiškai pritariu Jūsų ketinimams ir nuomonei. Savo komentaru norėjau atkreipti plačios visuomenės dėmesį į tą aplinkybę, kad nepatikimų duomenų įtraukimas į statistiką, jos patikimumo nedidina. Tai, žinoma, pirmiausiai yra mūsų pačių bėda, bet atrodo šių bėdų turi ir kiti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *