VARGŠAI IR TOTALITARŪS, AR TURTINGI IR LAISVI?

                      Pranešimas spaudai            2013 06 19

Vinstonas Čerčilis yra pasakęs, kad gerų mokesčių nebūna. Kad jų neatsirastų daugiau, mes pirmą kartą Lietuvos istorijoje šią birželio 18 dieną solidariai paminėjome kartu su visa Europa. Bet net ne tai svarbiausia!

Minėdami atsisveikinimo su mokesčiais dieną (šiais metais birželio 18d.), mes darome labai rimtą žingsnį apspręsdami Lietuvos vietą Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje. Mes galime jaustis lygūs tarp lygių. Mes galime pastebėti, kad problemos ir ekonominiai sunkumai yra ne tik mūsų šalyje.

O matydami kitų šalių liūdną patirtį, galime išmokti nekartoti svetimų klaidų. Viena iš jų – piliečių abejingumas savo šalies likimui. Piliečių, kurie moka bet kokius mokesčius, tačiau nedrįsta paklausti kaip valdžia juos panaudoja. Kokia nauda piliečiams atneš naujas mokesčių didinimas?

Ar valdžia turi realų planą, kuris atneš finansų stabilumą ir ekonominį augimą? O gal valdžios vienintelis noras papildyti biudžetą, vardan biudžeto? Jei taip, tai nėra jokių ribų tolimesniam mokesčių naštos ir šalį slegiančių skolų augimui, nes skolos dengiamos surenkamų mokesčių sąskaita, o didėjančios skolos verčia didinti mokesčius.

                      Bet koks mokesčių didinimas gula ant vidurinio sluoksnio pečių. Ant tų, kurie neturi milijonų, kad galėtų juos paslėpti su patarėjų ar juristų pagalba. Ant tų, kurie įprato užsidirbti patys, o ne gauti iš valstybės pašalpas. Neatsakingai didindama mokesčius valstybė ardo savo pamatus – naikina tuos, kas dar nori ir gali dirbti Lietuvoje. Ką mums žada valdžia už šiuos pinigus? Sėkmę? Klestėjimą? Ar dar didesnį mokesčių augimą kaip Vengrijoje, kurioje mokestinė našta jau dabar viršija 53 procentus be jokio ekonominio pagerėjimo?

Mokesčių auginimas be smulkaus verslo vystymosi ir darbo vietų kūrimo – tai tiesus kelias į valstybės skurdą. Labai panašų, kurį šiandien išgyvena Graikija, kur po euro įvedimo vadžia prasiskolino ir panašus į mūsų šalį mokestinės naštos lygis neapsaugojo jos nuo to, kad iš išsivysčiusios šalies ji tapo besivystanti. Ar norime ir mes taip „vystytis“ ir artėti prie trečio pasaulio šalių?

Dabar madinga arba žavėtis bet kokia ES direktyva arba ją keiksnoti, lyg ES pastoviai mums bando primesti direktyvas, kurios prieštarauja mūsų tradicijoms ir ekonominiams interesams. Mes galime protestuoti ir neįsileisti Europos į Lietuvą arba užsidaryti ir išparduoti viską ką turime, bet tada ir liksime neatsakę į esminį klausimą – jei mes patys turime savo interesus ir prioritetus, tai kodėl už juos nekovojame legaliomis, teisėtomis, įstatyminėmis Europos Sąjungos priemonėmis?

Europinė atsisveikinimo su mokesčiais diena duoda mums gerą pamoką. Ne atsitiktinumas ir ne nacionalinio charakterio stoka yra tai, kad daugelis šalių yra greta pagal ekonominę padėtį. Per daug akivaizdus neatitikimas sistemoje. Akivaizdi mažų šalių piliečių diskriminacija Europos Sąjungoje, šalims, kurioms leidžiama tik skolintis ir mokėti mokesčius, bet ne vystyti savo ekonomiką. Tai kodėl šioms šalims (kurių, beje, dauguma) neapsijungti, kad Europos parlamente priimtų įstatymus, kurie gintų tradicines vertybes ir mažų šalių ekonominius interesus?

Sunku patikėti, kad šių šalių piliečiai išrinko parlamentarus, kurie abejingi ir negebantys susitarti dėl bendrų interesų, norintys sunaikinti tradicines vertybes? Mes privalome priversti sistemą dirbti, ginant mūsų piliečių interesus, o ne tikėtis, kad po mūsų protestų kažkas pasirūpins mūsų klestėjimu.

                      Švęsdami europinę atsisveikinimo su mokesčiais dieną mes privalome suprasti svarbiausią – mes kaip ir likusios 26 šalys – esame dalis Europos Sąjungos ir tik nuo mūsų pačių pastangų priklauso jos ir mūsų likimas.

Birželio 18 dieną paminėjo tik labiausiai neabejingi ir atsakingi už Lietuvą piliečiai. Tie, kurie supranta, kad Lietuva Europos dalis ir yra pasirengę kovoti už savo teises, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Tie, kurie supranta, kad palikę okupacinį socializmą ir stoję į išsivysčiusio kapitalizmo kelią mes privalome pasirūpinti savo valstybe, jos vystymusi ir ekonomikos liberalizavimu. Geriausias matas besivystančioms šalims – mokestinės naštos dydis dirbančiam žmogui. Nei vienai valstybei nepavyko tapti išsivysčiusia be saiko pučiant mokesčius. Kuo didesni mokesčiai, tuo greičiau šalis eina totalitarizmo ir žlugimo kryptimi. Vėliau ar anksčiau tai suvoks ir kiti piliečiai, kurie prisijungs prie mūsų judėjimo.

Kapitalizmo išsivystymas buvo įmanomas tik dėka tradicinių liberalų, kovojusių už lygias ekonomines ir socialines teises ir galimybes visiems be išimties piliečiams. Siekis sunaikinti liberalius judėjimus, noras jas pakeisti „netradiciniu“ liberalizmu, reiškia grįžimą į totalitarizmą. Grįžimą į praeitį, kuri neturėtų pasikartoti.

Sveikinu su pirma europietiška atsisveikinimo su mokesčiais diena. Tik mes savo jėgomis galime padaryti taip, kad kitais metai ši diena ateitų anksčiau.

Už laisvą ir ekonomiškai išsivysčiusią Lietuvą!

Už Lietuvą, iš kurios nereikia išvažiuoti tam, kad uždarbiautume liberalesnėse šalyse!

 

Saulius LAPĖNAS

8 616 59819; s.lapenas@gmail.com; www.slapenas.lt

VIDEO KLIPAS ir YouTube

Tai pat žiūrėkite

LIETUVOS ISTORIJA SLEPIAMA?

Beveik detektyvinė istorija apie baimes ir savigarbos stoką valstybiniame lygyje. Nesenai vienas mano senas pažįstamas …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *